Raganosis labai prastai mato, bet su jo svoriu tai jau nebe jo problemos...
- Senele, senele, kodėl tokios didelės tavo akys?
- Kad tave geriau matyčiau...
- O kodėl tokios didelės tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau...
- O kodėl tokia didelė tavo nosis?
- Baik, anūkėli, mes gi drambliai...
- Kodėl stručiai nemėgsta kačių?
- Todėl, kad jos į smėlį kakoja!
Ant upėje drybsančio krokodilo užšoko varlė. Tiesiai ant jo snukio šleptelėjo. Susinervinusi baisiausiai, viskuo gyvenime nepatenkinta. Patupėjo, pasidairė ir kvaksi pasipiktinusi:
- Na ir gyvenimas, blyn. Uodai baigėsi, vanduo šaltas, gyventi nėra kur... O čia dar ir tas krokodilas prie šiknos prilipo...
Du sliekai susitinka lysvėje. Vienas klausia:
- Kur tavo žmona? Jau seniai jos nemačiau...
Kitas, nubraukdamas ašarą:
- Žvejoja....
Mažas pingvinas klausia tėvo:
- Tėveli, tėveli, kodėl žmonės sako, kad mes, pingvinai, esam durni?
Tėvas:
- Kas sako?
- Na, žmonės sako, kad mes durniai.
- Kodėl sako?
- Nežinau, bet jie sako, kad mes durni.
- Kas sako?
- (jau susinervinęs) Na, žmonės sako, kad mes durni!
- Kodėl sako?
- (netekęs vilties) Ai, tėveli, einam geriau maudytis.
Stručiai būna dviejų rūšių - pilkieji ir žydrieji:
Išgąsdinti pilkieji stručiai kiša galvą į smėlį, o žydrieji tupi krūmuose ir laukia šito momento.
Ateina musė į restoraną:
- Man šūdo... Tik be svogūno, nes paskui smirda...
Eina Raudonkepuraitė mišku, švilpauja, krepšelį neša... Staiga iš krūmų iššoka baltasis kiškutis... visas šūdinas, mėšlinas.
- Kas tau, kiškuti? - paklausė Raudonkepuraitė ir nesulaukisi atsakymo puolė valyti su nosinaite. Staiga iš krūmų stenantis vilko balsas:
- Raudonkepuraite, dar nosinaičių turi?
- Ne, neturiu, - drebančiu balsu atsako Raudonkepuraitė.
- Na tai, žvairy, grįžk čia, aš dar nebaigiau.