Apie ašarą, žvejus, blondinę

Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
"Ašara - tai ašarų liaukos išskiriamas skystis." - parašė pirmūnė Marytė.
"Ašara - tai sielos lašas." - parašė klasės poetė Diana.
"Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams." - parašė Petriukas.

Sėdi žvejys ant ledo, vienoje rankoje meškerė, kitoje plyta. Eina mergina pro šalį ir visa tai pastebi.
- Klausyk, kam tau ta plyta?
- Duosi - pasakysiu.
- Baik tu, juk tai nesąmonė.
- Na, kaip nori...
Parūpo merginai sužinoti ir sutiko. Po reikalo ir vėl paklausė:
- Tai kam tą plytą rankoje laikei?
- Šiandien ant meškerės niekas nekimba, o ant plytos - tu jau trečia!

Pasiskolino blondinė iš savo draugo naujutėlę mašiną, bet jis ją, išvažiuojančią į grožio saloną, perspėjo:
- Sudaužysi mašiną - užmušiu.
Blondinė išvažiuoja ir ant sankryžos susiduria su kitu automobiliu. Išlipa ir mato - visas priekis sumaitotas. Pradeda verkti. Pro šalį važiuoja vyriškis ir klausia:
- Na, ko verki, gražuole?
- Ką, nematai? Mašiną draugo sudaužiau. Dabar jis mane užmuš.
- Nu neverk, papūsk pro duslintuvą, pamatysi - išsities.
Blondinė apsidžiaugė - pučia, pučia... Pro šalį važiuoja kita blondinė ir klausia:
- Klausyk, durne, ką čia darai?
- Nu ką, nematai, mašiną sumušiau, tai dabar pučiu pro duslių, kad atsitiesintų.
Ta nusijuokė ir sako:
- Durnele tu, tai nors langus užsidarytum!

Atėjo žmogus prie upės žuvies pagaudyti. Bet nekimba. O šalia diedui kimba. Žiūri, kad diedas ant slieko gaudo. Kitą dieną žmogus atsinešė sliekų. Vėl nekimba. Žiūri - diedas ant duonos gaudo.
- Klausyk, pasakyk, kaip tu nustatai, ant ko reikia gaudyti.
- Ateinu ryte, įbrendu iki juosmens į upę, atsistoju prieš srovę. Jei nuo sroves pimpalas pasisuka į kairę, tai reikia gaudyti ant duonos, o jei pasisuka į dešinę - tada ant slieko.
- O jei tiesiai stovi?
- Oi, sūneli, jei tiesiai stovėtų, tai aš čia nesėdėčiau.