Apie alų, tėvą ir kiti

Petro žmonai atsibodo, kad vyras kasdien geria ir ji nutarė pasitarti su vietiniu kunigu.
- Atveskite jį pas mane. Aš jį pakrikštysiu ir jis taps nauju žmogumi, - tarė kunigas.
Kitą dieną Petras atėjo į bažnyčią. Kunigas jį tris kartus panardino vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senas dingo. Daugiau nebegersi. Tavo naujas vardas yra Jokūbas.
Jokūbas grįžo namo ir kaip kiekvieną vakarą užsimanė išgerti alaus. Nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo išsitraukė butelį alaus. Prisipylė puodą vandens, tris kartus panardino butelį vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senasis dingo. Tavo naujas vardas - Obuolių sultys...

Kalbasi tėvas su dukterimi:
- Noriu tave pradžiuginti. Tavo mylimasis manęs paprašė tavo rankos. 
- Puiku, tėveli, bet man taip nesinori skirtis su mama.
- Ir nereikia, mano brangioji, gali ją pasiimti su savimi.

Sėdi vyras prie kompiuterio, žaidžia. Žmona prašo:
- Brangusis, leisk ir man pažaisti.
Vyras atsako:
- Brangioji, turėk sąžinės! Ar aš kada nors prašiau skuduro, kai tu plovei grindis?

Mokytoja klausia Vovočkos:
- Kodėl vakar nebuvai mokykloje?
Vovočka:
- Taigi vakar senelį laidojom...
Mokytoja:
- Nemeluok, aš vakar mačiau, kaip tavo senelis žiūrėjo pro langą!
Vovočka:
- Ai, tai jį ten tėtis pastatęs buvo, kad paštininkas pensiją atiduotų...