Apie arklius, gimdymo namus ir meilužį

2019-06-03

Mokytoja klausia:

- Ko nėra klasėje?

Petriukas atsako:

- Gražių mergų.

***

Skambina moteris dietologui:

- Daktare, man atrodo, kad turiu viršsvorio.

- Kodėl taip nusprendėte?

- Nusipirkau kalbančias svartykles ir pasisvėriau.

- Ir ką jos pasakė?

- Prašom svertis po vieną!

***

Ateina generolas ir klausia:

- Kas vakar gėrėt? Prisipažinkit!

Keturi kareiviai išeina į priekį.

- Gerai, visi 20 ratų bėgte marš, o jūs su manim - sveikatos taisyt!

***

Etiopijoje futbolo mačo metu įvyko riaušės, dėl kurių žuvo 5 tūkstančiai žmonių. Riaušės kilo tuomet, kai teisėjas parodė geltoną kortelę, o išbadėję žiūrovai pamanė, jog tai - sausainis.

***

Žvejoja naujasis rusas: meškerė auksinė, ritė auksinė, valas ir tas auksinis. Pagauna jis auksinę žuvelę, mažą kaip visada.

– Kam man ji, jei ant kaklo grandinė ir ta sunkesnė.

Ir paleidžia. Žuvelė išnėrusi ir sako:

– O kur norai?

Naujasis rusas:

– Sakyk ir plauk nenervinus...

***

Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.

- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?

Vienas sako:

- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.

Kitas sako:

- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.

Trečias sako:

- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.

- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.

- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...

***

Sugavo vilkas raudonkepuraitę, nusivedė į krūmus ir šaukia:

- Duok!

- Vilke, tu ką, išprotėjai?

- Aš tau sakau, duok!

- Bet vilke, tu toks didelis, o aš tokia maža...

- Greitai duok arba aš rimtai supyksiu!

Raudonkepuraitė pradėjo mautis sijonuką, trusikėlius, o vilkas sako:

- Ką tu čia galvoji? Aš tave šikt atsivedžiau? Pyragėlius duok!

***

Per labdaros vakarą pastebėta, kad žinomas advokatas nieko nepaaukojo.

Organizacijos atstovas prieina prie advokato ir teiraujasi:

- Jūs toks populiarus, praktika - milžiniška. Negi negalite šiek tiek paaukoti?

- O ar jūs žinote, - atsako advokatas, - kad mano motina sunkiai serga, o jos gydymo sąskaitos astronominės?

- O Dieve, atleiskit, aš tikrai...

- O ar žinote, - tęsia advokatas, - kad mano brolis, karo veteranas, guli prikaustytas prie lovos? Ir turi žmoną su šešiais vaikais?!

- Ką jūs, aš net pagalvoti negalėjau...

- O žinote, - pakelia balsą advokatas, - mano sesers vyras žuvo autoavarijoje, palikęs skolose skendinčią seserį su trimis vaikais?

- Aš atsiprašau, žinoma, aš nežinojau...

- Tai štai, - baigia kalbą advokatas, - jeigu aš jiems nedaviau nė cento, kodėl manote, kad duosiu jums?

***

- Kas ten?

- Jums atėjo šaukimas...

- Tai kad aš jau savo atitarnavau!

- Nieko tokio, dabar dar ir atsėdėsit...

***

Gimdymo namai. Kiemas. Įrieda prašmatnus džipas. Išlipa vairuotojas, atidaro dureles – išlipa auksu apsikarstęs rytų tautybės pilietis. Žieduotose rankose - puokštė gėlių ir šampanas. Pilietis plėšia iš visų plaučių:

- Zajabala!

Tylu, kur ne kur iš gimdymo namų langų kyštelna sumišusios gimdyvės.

- Zajabala!

Vairuotojas susinepatoginęs tyliai:

- Pone Ivanovičiau, ne "zajabala", o Izabela...

***

Tėtis sako Petriukui:

- Tu ką, rūkai?! Taigi aš tavo amžiuje... Hm... Tiek to, rūkyk...

***

Chuckas Norrisas būdamas mažas darydavo asfalto angelus.

***

Sėdi tėtis su Petriuku prie bendro stalo. Petriukas siekdamas šaukštu košės užkabina butelį degtinės. Butelis susvyruoja, bet nenukrenta. Petriukas nusijuokia:

- Matei, tėti, butelis buvo per plauką nuo mirties!

Tėvas pasižiūri į Petriuką ir atsako:

- Tu irgi.

***

- Aš jau daug metų laikau du arklius, - pasakoja vienas ūkininkas kitam. - Jie yra visiškai vienodi.

- Tai ar tu juos skiri?

- Dabar jau taip. Vakar atsitiktinai pastebėjau, kad rudojo ausys yra didesnės už baltojo.

***

Atvažiavo rusai emigrantai į Norvegiją ir įsidarbino arklių fermoje. Norvegas davė jiems du kibirus baltų dažų ir sako:

- Nudažykit šitą tvorą kol manęs nebus.

Davęs darbo sėdo į mašiną ir išvažiavo į miestą savo reikalais.

Vienas rusas nuėjo prie pirmo pasitaikiusio arklio ir nudažė lūpas baltai. Išpylė dažus krūmuose ir guli sau prie tvoros, ilsisi.