Apie baudas, sargą ir kiti

Užėjau į parduotuvę kelioms minutėms. Kai išėjau į lauką pamačiau, kad policininkas rašo baudos kvitą už ne vietoje pastatytą automobilį. Aš priėjau ir gražiai paprašiau, kad už pirmą nusižengimą taip smarkiai nebaustų. Policininkas nesileido į kalbas ir rašė toliau. Tada aš pasakiau, kad jis neturi širdies ir žmogiškumo. Jis išrašė dar didesnę baudą. Na, aš pradėjau jam šaukti, kad jis yra tikras paršas ir fašistas. Jis ėmė išrašinėti dar vieną kvitą už pereigūno įžeidimą ir ėmė kabinėtis, kad įskilęs stiklas, nudilusios padangos ir dar kažkas. O aš išdėjau jį į šuns dienas kaip tiktai mokėjau. Baudos kvitų buvo prirašytas visas šūsnis. Kai jis bandė man juos įbrukti, pasakiau, kad neimsiu ir tegul jis juos susisuka į triūbelę ir susikiša sau į užpakalį. Policininkas užkišo visus kvitus už valytuvo ir dar ėmė išrašinėti šaukimą į teismą. Tegul rašo, ką nori. Mano mašina stovi už kampo aikštelėje. Aš čia šiaip pasišaipyti iš policijos atėjau.

Iš objekto dingo trys dėžės. Policininkas klausia sargo:
- Kas atsitiko?
- Dingo trys dėžės!
- O kaip jos dingo?
- Nu aš nemiegu, tikrai nemiegu... Prabundu ir žiūriu: ogi trijų dėžių nėra!

Troleibusas... Vasara... Karštis... Į troleibusą įlipa moteris su neskustomis pažastimis. Laikosi už turėklo... Šalia jos stovi girtas chronius. Jis arti trūkimo ribos. Bet troleibusui stabtelėjus chronius trumpam atsipeikėja ir ima uostyti orą aplinkui. Po minutėlės susivokia, iš kur eina kvapas, ir įsistebeilija į neskustą moteriškės pažastį. Paskui nužvelgia tą moteriškę, ir sako:
- Klausykit, panele balerina, arba nešiokit triusikus, arba nuleiskite savo koją!

Tėvas atėjo pasiimti vaiko iš darželio. Darželio auklėtoja jo klausia:
- Kuris jūsų vaikas?
- Nesvarbu, vis tiek rytoj atvesiu...