Apie dėlionę, tarną ir kiti

Skambina blondinė savo vyrui advokatui į ofisą verkdama. Tas klausia:
- Kodėl verki, gražuole?
- Va, vis bandau sudėliot dėlionę, bet niekaip neišeina. Visos dalys atrodo vienodos...
- O kokią dėlionę dėlioji?
- Na, ant dežutės nupieštas gaidys... Nu bet man niekaip neišeina jo sudėliot...
- Ei, nusiramink, kai tik grįšiu namo, mes ją sudėliosim kartu, gerai?
Taigi, grįžta vyras namo ir randa blondinę verkiančią, parkritusią ant grindų ir puolusią į depresiją... Vyras apkabina ją ir sako:
- Nagi, kelkis nuo grindų ir nebeverk. Juk tu tokia graži... Dabar paklausyk ką darysim... Sudėsim sausus pusryčius atgal į dėžutę ir niekam apie tai nepasakosim!

Skambutis į namus. Atsiliepia tarnas:
- Klausau jūsų, sere.
- Perduokite mano žmonai, kad aš dar užtruksiu klube.
- Bet jūsų žmona jau miega.
- Vis vien, aš noriu, kad jūs perduotumėte.
Ragelyje girdisi nueinančio ir ateinančio tarno žingsniai:
- Aš perdaviau, bet vyras atsiliepęs jūsų balsu pasakė, kad aš nešdinčiaus.
- Dabar padarykite, ką aš jums liepsiu. Paimkite šautuvą ir nušaukite tą vyrą.
Po kiek laiko:
- Aš viską padariau, kaip jūs man ir liepėte, tik tas vyras iššoko pro langą ir nubėgo sodu.
- Bet mes neturime sodo!
- Tada jūs sumaišėte telefono numerį.

- Dešimt centų skolinga būsiu! - su šia fraze, Maxima kasininkė Olga uždirbo savo pirmąjį milijoną.

Dama ateina į privačią kliniką ir prašo padėti:
- Suprantate, vyras man padovanojo nuostabią dovaną, tik aš negaliu į ją įlįsti.
- Ponia, mes jums pažadame, kad jei laikysitės mūsų dietos, po mėnesio galėsite apsivilkti naują suknelę.
- Aš kalbu ne apie suknelę, o apie automobilį!