lol.lt © 2024
Informacija: [email protected]
Įeina naktį vagis į butą ir eidamas girdi, kaip kažkas sako jam:
– Tave stebi Jėzus.
Jis paeina toliau ir vėl girdi:
– Tave stebi Jėzus.
Paskui vagis pamato papūgą, kuri tupi ir jam vėl sako:
– Tave stebi Jėzus.
Vagis klausia papūgos:
– Kas tu?
– Aš Mozė.
– Koks kvailys tave taip pavadino?
– Tas pats, kuris kovinį šunį Jėzumi pavadino.
***
Vieno žmogelio bute sugedo vandentiekis. Teko išsikviesti santechniką. O to žmogelio dukra buvo nulieta gražuolė. Ji santechnikui ir pakuždėjo į ausį:
- Jeigu tėvukas tave vaišintų importiniais gėrimais - negerk. Kai siūlys pinigus - neimk. Prašyk, kad duotų surūdijusį vinuką...
Santechnikas taip ir padarė: pašalino vandentiekio gedimą, gėrimų ir pinigų atsisakė, paėmė surūdijusį vinį ir išėjo. Buto šeimininkas apkabino dukrą ir sako:
- Šaunuole, tu, mano! Gerai čia mes jį apipi**m!
***
- Tekėk už manęs!
- Gerai, aš sutinku.
Tyla.
- Brangusis, tu daugiau nieko man nenori pasakyti?
- Net nežinau... Man atrodo, kad aš ką tik ir taip per daug prisišnekėjau...
***
Užeina plikis į kirpyklą ir, rodydamas į prabangią kirpėjo šukuoseną, sako:
- Duosiu tau 1000 eurų jeigu pas mane bus tokia šukuosena kaip pas tave!
Kirpėjas įdėmiai žiūri į plikį, į savo atvaizdą veidrodyje, vėl į plikį.
- Ech, buvo, nebuvo! - numojęs ranka ištaria kirpėjas ir pradeda skusti save plikai.
***
Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...
***
Seifus gaminanti įmonė sukūrė ypatingai saugų, neįveikiamą seifą ir nutarė jį išbandyti.
Visų šalių policijos gavo užduotį surasti geriausius įsilaužėlius, kad pabandytų įveikti naująjį seifą.
Užduoties sąlygos buvo tokios: į seifą įdėta milijonas dolerių, įleidžia įsilaužėlius, trims minutėms užgesina šviesą ir, jei per tą laiką pavyksta atidaryti seifą, įsilaužėliai gali pasiimti milijoną sau.
Pirmieji bandė Amerikos seifų vagys, bet po trijų minučių nė viena spyna nebuvo atidaryta.
Antrieji užėjo rusai. Kai šviesa vėl užsidegė, buvo atidarytos tik pirmosios šarvuotos durys.
Pagaliau įėjo lietuvių komanda. Šviesa užgeso. Praėjo trys minutės.
Komisijos pirmininkas pradėjo spragsėti šviesos jungiklį, bet šviesiau nepasidarė.
Iš tamsos pasigirdo balsas:
- Vycka, einam, nu kam tau tos lemputės reikalingos, mes juk kišenėse visą milijoną turim!
***
Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?