Apie Dievulį ir tamponų reklamas

Vienoj ligoninėj už aukštą kainą superka spermą.
Na ir išsirikiavo eilutė per kelis šimtus metrų…
Ir į patį galą uždususi blondinė atbėga.
Vyrai į ją tokiais kreivais žvilgsniais:
- Panele, jūs ką, irgi spermą pridavinėti?
O jinai, stengdamasi nepraverti burnos:
- Mhm… – linkčioja galva...

***

Važiuoja mėlynanosis autobusu. O jau prisilupęs... Stovi, siūbuoja. Vienoje rankoje krepšys su nepribaigtu šnapso buteliu bei rauginto agurko puse, o su kita laikosi už turėklo. Autobusas supa, teliuškuoja jo skrandžio turinį ir jis meta šliauką ant sėdinčios prieš jį moters galvos. Ta atsisuka:
- Kiaule tu!
O tas:
- Pati tu kiaulė, pažiūrėk kaip tu atrodai.

***

Vesti arba ištekėti dvidešimties,
Tai tas pats, kaip išeit iš gero vakarėlio 21.00

***

Močiutė pasakoja Petriukui, kaip kentėjo Jėzus Kristus:
– Prikalė Dievulį vinimis prie kryžiaus, o jis vis tiek prisikėlė.
Petriukas:
– Reikėjo jį varžteliais, varžteliais…

***

- Brangusis, ar nupirkai man dovaną Kovo 8-osios proga?
– Nupirkau.
– O ji man patiks?
– Na, jei nepatiks, galėsi atiduoti man. Apie tokį spiningą aš seniai svajojau.

***

Dukra žiūri tamponų reklamą per televizorių, pasisuka į motiną ir klausia:
– Maaam, o kur tie tamponai dedasi?
Motina, kiek susinepatoginusi:
– Na, kaip tau čia pasakyt, ten, iš kur vaikai atsiranda…
– Eik tu sau!.. Į gandrą?!

***

Žmona vyrui:
– Suremontuok maišytuvą.
– Aš tau ką – santechnikas?
– Perdegė lemputė…
– Aš tau ne elektrikas…
Na ir taip toliau…Po to vyras išeina į pirtį. Grįžta – viskas sutvarkyta.
– Tu ką pati viską sutvarkei?
– Ne, kaimynas!
– Na tu jam užmokėjai?
– Ne, jis atsisakė pinigų, bet pasiūlė su juo pasidulkint arba jam padainuoti.
– Tai tu padainavai?
– Aš tau ką – dainininkė?

***

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
– Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
– Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
– Garbės žodis, nemiegu.
– Na baik tu!
Daktaras pjauna.
– Aaaa! Skauda.
– Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
– O ką aš jums sakiau.
– Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
– Kaifas! Dar galima?
– Galima.
– O dar?
– Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
– Geras!!! O dar kirvuku?
– Užteks, per daug priprasi.
– Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
– Klausyk, tu man trukdai.
– Galiu ir išeit.
– Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
– O kodėl kretinas?
– Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
– Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
– A! Vyras šaudė.
– Neee… Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
– Tai milijonierius šaudė.
– Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
– O šitam ko šaudyt?
– Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
– Baikeriai, sakai…
– Ką ten, vaikai dar… Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
– Na, tai kas gi šaudė?!
– O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
– Šaudydamas?
– Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
– Tai jie šaudė?
– Ko jie ten šaudys – suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu… Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
– Pataikė?
– Ir dar ne kartą… Tik pistoletas jos dujinis buvo.
– Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
– Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
– Pataikė?
– Taip…
– Na, pagaliau!
– Žmonai į užpakalį… Šratais.
– Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau…
– Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?