Apie duxą Petriuką, zoną ir rusišką pragarą

 Iš kur gavai naują dviratį? - klausia draugas Petriuko.

- Nepatikėsi, kai papasakosiu. Nuvažiavom vakar su Onute prie ežero dviračiais. Nusirengėme nuogi, įsibridome į vandenį. Ji apkabino mane ir sako: "Imk dabar, Petriuk, ką tiktai nori". Na, aš ilgai nelaukiau, čiupau jos dviratį ir namo...

Zonoj kalinys krapšto nosį. Kitas jam sako:

- Eee, tu nosies geriau nekrapštyk.
- O kodėl?
- Prietaras yra – kai tu nosį krapštai, kas nors tavo žmoną daro.
- Ai, tai dzin, svarbu, kad ji nekrapštytų.

 

Žmogus eina gatve ir ploja rankomis.
- Ką jūs darote?
- Vaikau krokodilus.
- Bet gi čia nėra jokių krokodilų!
- Todėl ir nėra, kad aš juos išbaidau.

Žmona atsistoja ant svarstyklių ir džiaugsmingai šaukia vyrui:
- Brangusis, įsivaizduoji, aš numečiau du kilogramus.
- O tu pasisverk, kai pasidažysi…
 

Žmona klausia vyro:
- Ar kalbėjaisi, brangusis, su tuo žmogumi, kuris tavo uošvę skęstančią iš upės ištraukė?
- Taip, kalbėjau. Tas vyrukas buvo atėjęs ir atsiprašė.

 

Po mirties amerikietis ir rusas patenka į pragarą. Velnias jų klausia:
- Į kurį pragarą eisite: į rusišką ar į amerikietišką?
- O koks skirtumas?
- Amerikietiškame reikia kasdien suvalgyti kibirą mėšlo, o rusiškame - du.
Amerikietis pasirinko amerikietišką. Rusas galvoja: "visą gyvenimą Rusijoje pragyvenau, tai ką čia jau bepakeisi?"
Po metų susitinka. Rusas klausia:
- Na, kaip ten jūsų pragare?
- Puikumėlis. Iš ryto suvalgei kibirą mėšlo ir visą dieną laisvas. O jūsiškiame?
- Ai, kaip visada: tai mėšlo neatvežė, tai kibirų visiems neužtenka.