Apie dviratį, žvejybą ir kiti

- Iš kur gavai naują dviratį? - klausia draugas Petriuko.
- Nepatikėsi, kai papasakosiu. Nuvažiavom vakar su Onute prie ežero dviračiais. Nusirengėme nuogi, įsibridome į vandenį. Ji apkabino mane ir sako: "Imk dabar, Petriuk, ką tiktai nori". Na, aš ilgai nelaukiau, čiupau jos dviratį ir namo...

Žmogus susiruošė žvejoti. Pasiėmė šunį ir meškerę. Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri ešerys išlenda. Ešerys sako:
- Duok saldainį!
Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako:
- Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs!

Varo naujasis rusas naujausiu "Mersu". Žiūri - dviratininkas važiuoja. Ramiai aplenkė bičelį. Važiuoja toliau, tik staiga "vsiuch" - dviratininkas ir aplenkė. Naujasis rusas nesuprato kaip čia gali taip būt, tad paspaudė ant gazo, prisivijo ir aplenkė. Po kurio laiko dviratininkas vėl tik vziiich - ir vėl aplenkė. Rusas susinervino, gazą iki galo, vėl aplenkė dviratininką. Tik žiūri - anas vėl atvaro, vsiuch ir pralenkė. Rusas prisivijo dviratininką, susistabdė ir klausia:
- Klausyk, kaip tu čia taip padarai?
- Dar kartą mane už petnešų užkabinsi - į dūdą tau duosiu!

Egzamino metu (medicinos akademija) profesorius užduoda studentei klausimą:
- Koks organas pas žmogų yra meilės simbolis?
- Pas vyrą ar pas moterį? – klausia studentė.
- Dieve mano, – atsako profesorius, – mano laikais tai paprasčiausiai buvo širdis...