Apie gėles, ligoninę ir kiti

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!

Ligoninė. Seselė užsuka į paliegusio, sulysusio seneliuko palatą. Žiuri - lova tuščia, o senukas ramiai guli ant lubų! 
Sesutė kad pradės žviegti ir žegnotis, o seneliukas sunkiai praplėšia lūpas ir lėtai sako:
- Greičiau bėkit ir pasakykit, kad tą naują dulkių siurblį antrame aukšte išjungtų...

Gyveno vienoje šeimoje buldogas, kuris baisiausiai knarkdavo. Atėjo į svečius pas šeimininkę kartą kaimynė.
- Kaip tu gali ištvert tokį knarkimą?
- O ką bedarysi?
- Yra senas liaudiškas būdas. Paimk kokį nors kaspinelį ir užrišk ten, na tu supranti... Turėtų nustot... Paėmė šeimininkė seną raudoną dukters kaspiną, užrišo - tas ir nustojo knarkt. Vakare grįžta girtas kaip pėdas vyras, krenta į lova ir irgi ima knarkt. Moteriškė jau patyrus, vyrui irgi užrišo raudoną kaspinėlį. Iš ryto pachmielnas vyras atsikelia, nueina į tuliką, ir pamato gražų raudoną kaspinėlį užrištą vietoj, kurioj jis to mažiausiai tikėjosi. Pasimetęs išeina iš tualeto, ir pamato, kad šuo irgi su kaspinu. Pasimetęs jis pakrapšto galvą ir taria buldogui:
- Aš tiksliai nepamenu kur mes su tavim vakar trankėmės, bet pirmą vietą tai tikrai laimėjom...