Apie girtuoklį, meškas ir kiti

Petro žmonai atsibodo, kad vyras kasdien geria ir ji nutarė pasitarti su vietiniu kunigu.
- Atveskite jį pas mane. Aš jį pakrikštysiu ir jis taps nauju žmogumi, - tarė kunigas.
Kitą dieną Petras atėjo į bažnyčią. Kunigas jį tris kartus panardino vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senas dingo. Daugiau nebegersi. Tavo naujas vardas yra Jokūbas.
Jokūbas grįžo namo ir kaip kiekvieną vakarą užsimanė išgerti alaus. Nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo išsitraukė butelį alaus. Prisipylė puodą vandens, tris kartus panardino butelį vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senasis dingo. Tavo naujas vardas - Obuolių sultys...

Ruduo. Sėdi dvi meškos miške, viena sako:
- Žinai, kada nors aš atsisakysiu žiemos miego, kad pažvelgčiau į tą tipą, kuris pavasarį visus lapus vėl sukabina ant medžių!

Senas žvejys plauna kruviną irklą ir murma panosėj:
- Man nesvarbu, kaip tave vadina, Juozu ar Jėzumi, tu man čia per vandenį nevaikščiosi, žuvų nebaidysi...

- Padavėjau, tos musės jūsų valgykloje varo mane iš proto.
- Sakykite, kurios konkrečiai, ir aš jas išgaudysiu!