Apie Gražulį, žmoną ir kiti

Klasės susitikimas po 20 metų. Užaugęs Petriukas girtas blaškosi po salę ir kabinėjasi prie visų:
- Na ką, žiopliai, nesitikėjot, kad taip iškilsiu? Nesitikėjot, kad tiek pasieksiu?!
Visi nuolankiai linkčioja ir murma:
- Na iš kur mes būtume galėję žinoti, pone Gražuli...

Žmona, sėdinti prie vairo, sako vyrui:
- Tas pėsčiasis turbūt savižudis. Jis jau pusę valandos bėga priešais mano mašiną. Ką daryti?
- Brangioji, grįžk nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį.

Sėdi psichiatras savo kabinete, liūdi - niekas neateina... Pacientų nėra.
Staiga į kabinetą pamažu praverdamas duris keturiom įropoja žmogus, kažką laikantis dantyse, rankose, ir dar kažkas velkasi jam iš paskos...
Psichiatras:
- Oi, ir kas gi čia pas mus atvyko? Turbūt tai gyvatėlė, mažytė gyvatėlė... Šliaužk čia, gyvatėle, šliaužk, gydytojas tau padės.
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- A-a-a, turbūt vėžliukas pas mus į svečius atropojo. Ropok ropok čionai, vėžliuk, į sofą, ir papasakok gydytojui kas tau nutiko...
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- Tai kas gi čia pas mus? Turbūt mažas sliekiukas?!
- Gydytojau, eikit na*ui, aš jums internetą tiesiu!

Bitės yra geros ir kakoja medumi. Širšės yra blogos ir kakoja vašku. Kamanės išvis nekakoja, todėl yra storos ir sako Bzzz...