Apie gyvenimą, sėkmę ir draugus

Gyvenimo ironija – dažniausiai dulkių siurblys pats būna pasidengęs dulkėmis.

***

Man patinka, kai manęs klausia “Kaip sekasi?”. Tai sudaro iliuziją, kad pažvelgus į mane dar nesimato, kaip man iš tikrųjų sekasi.

***

Ypatingas požymis: neturi tatuiruočių.

***

Kalbasi dvi draugės:
– Vakar buvo atėję svečiai. Maniškis pradėjo pasakoti nešvankų anekdotą, kad net už durų išprašiau.
– O kaip reagavo svečiai?
– Jie taip pat išėjo už durų, nes norėjo išgirsti anekdoto pabaigą.

***

Jeigu tau nepavyko iš pirmo karto, tai užteks bandyt – tikriausiai tu esi tam per durnas.

***

– Aš tai nenorėčiau dirbti Paryžiuje.
– Kodėl?
– Pirmas dalykas, nemoku prancūzų kalbos. Antras dalykas, labai toli važiuot iki darbo.

***

Trys santuokos stadijos. Po metų: jis kalba, ji klauso. Po penkerių metų: ji kalba, o jis kartais pasiklauso. Po dešimties metų: abu kalba, o kaimynai klausosi.