Apie ištvirkėlius, ožį ir kiti

2014-10-18

Naktinis klubas. Šoka dviese.
- Labas! Кuo vardu?
- Kęstas. O tu kuo vardu?
- O aš Rasa.
- Nu ir kaip reikalai, Rasa?
- Chrenova viskas... Supranti, aš truputėlį iškrypus, tai vaikiną sunku rast...
- Vo blyn, aš irgi iškrypėlis! Gal susikooperuojam?
- Liuks!!! Pas mane šiandien plotas, tai gal, sakau, Kęstukai, metamės pas mane?
- Davai, aš visom penkiom už!
Atvažiavo į butą. Rasa nuėjo į vonią ruoštis. Po pusvalandžio išlenda visa odiniais drabužiais apsirengus, su kauke ant veido, vienoj rankoj antrankiai, kitoj įspūdingo dydžio "falas". O Kęstas jau prieškambaryje batus baigia užsirišinėt.
- Kęstai, o tu kur?!
- Namo.
- O paištvirkaut?!
- Tai, kad aš jau viską padariau: tavo šunį išdulkinau ir į spintą prišikau!

Kapinėse eina laidotuvių procesija. Paskui grabą eina ožys, už jo daugybė žmonių. Vienas praeivis susidomėjo ir priėjęs prie procesijos klausia:
- Kas numirė?
Vienas vyras juodu kostiumu atsako:
- Mano uošvienė.
- O kas jai atsitiko?
- Štai tas ožys ją mirtinai užbadė.
- Klausyk, išnuomok man tą ožį vienai dienai?
- Tu ką? Matai kokia eilė jau laukia.

Sėdi du čiukčiai ant jūros kranto. Vienas sako:
- Kaip tu manai, ar baltos moters pilvas irgi baltas?
- Baltas.
- O nugara?
- Balta.
- O juodos moters pilvas juodas?
- Taip.
- O nugara?
- Irgi juoda.
- A, tai ir vėl su pingvinu miegojau...