Apie čigonus, vaikus ir bobutes

Onutė norėjo ištekėti iš išskaičiavimo. Bet nesugebėjo. Ji – humanitarė.

***

Daktaro kabinete:
– Daktare, gal galiu išeit parūkyti, kol Jūs rezultatus nagrinėjate?
– Na, jeigu tai Jūsų paskutinis noras…

***

Mieli tėveliai, - rašo sūnus. - Aš jau seniai iš jūsų gavau kokią nors žinią. Prašau atsiųsti 300 eurų, kad žinočiau, jog jums viskas gerai"

***

Eina Petriukas mokykloje, spjaudosi, keikiasi, muša kitus vaikus. Prieina prie jo direktorius ir sako:

- Petriuk! Rytoj ateini į mokyklą su mama, rašysi pasiaiškinimą dėl netikusio elgesio.
Petriukas sako:
- Mirė.
- Tai kas jai atsitiko?
- Traktorius suvažinėjo.
- Tada su tėčiu ateik...
- Irgi mirė.
- O kas jam buvo?
- Irgi traktorius suvažinėjo.
- Tai ką tu, Petriuk, toliau darysi?
- Po*ui, ir toliau su traktorium važinėsiu..

***

Niekada nemėtyk akmenų į čigono dviratį, nes tai gali būti tavo dviratis.

***

Šiltas vasaros vakaras. Aptriušusio namo verandoje sėdi bobutė. Labai jau sena. Sėdi ir žiūri į besileidžiančią saulę.
Staiga prieš ją atsiranda fėja ir sako jai:
- Tu nugyvenai labai gražų gyvenimą, man labai patinki, todėl norėčiau išpildyti tavo tris norus. Bobutė baisiausiai susinervina, bet vistik sugalvoja, kad nori būti labai jauna. Tik pagalvoja - štai ir jauna mergaitė. Dar pagalvoja, kad visai neblogai būti gražiai. Štai ir gražuolė.
Niekaip nesumasto ko ji dar nori kol staiga nepamato savo mylimo katino. Apsidžiaugusi paprašo fėjos, kad tas rainius pavirstu dailiu jaunuoliu. Fėja išnyksta ir prieš ją vietoj katino stoja gražuolis. Toks gražus, toks mielas - kojos babytei linksta.
O jis iš lėto prieina prie jos ir švelniai šnibžda į ausį:
- ... turbūt dabar gailiesi, kad mane iškastravai?

***

Vaikų darželyje kalbasi vaikai.
Onutė:
- O mane gandras atnešė!
Jonukas:
- O mane, tai kopūstuose rado.
Petriukas ir sako:
- Mūsų šeima tai neturtinga, todėl tėtis viską pats daro...