Apie kanapių lauką, diplomą, vyrus ir žmonas

Išlenda iš miško pasiklydęs žmogelis. Žiūri, ant kelmo senis sėdi.
- Klausyk, seni, ar nepasakytum kaip iki kaimo nusigauti?
- Eik tiesiai, pamatysi kanapių lauką, jį praėjus bus kalbanti upė...

Vyras ir žmona lovoje naktį. Žmona sako:
- Mielasis! Aš visada buvau įsitikinusi, bet dabar tiesiog noriu išgirsti dar kartą - ar tu mane myli?
Vyras kiek pamąstęs klausia:
- Kiek?
Žmona:
- 3600 dolerių, mielasis. Tai rankinukas pagamintas iš tikros krokodilo odos, labai patinka.
Vyras:
- Gerai.
Po keletos minučių vyras sako:
- Mylimoji mano! Sakiau, kad aš myliu tave, tu gražiausia, pati protingiausia ir vienintelė pasauly moteris?
Žmona kiek pamąsčiusi:
- Kiek?
Vyras:
- Dvi dienos, mylimoji. Pažvejosiu ir grįšiu.

Iš kambario sklinda merginos rauda:
- Kiaulė tu! Išsigimėlis! Gyvenimą man sugriovei, savo jaunystę tau paaukojau ir ką gero iš tavęs gavau?
- Dukrele, baik vieną kartą su savo aukštojo mokslo baigimo diplomu kalbėtis! - pasigirsta riksmas iš virtuvės.

Petriukas parašė mokytojai laiškelį: "Aš jus myliu".

Mokytoja jam atsakė: "Nekenčiu vaikų".

Petriukas: "Garantuoju, vaikų nebus".

Mergina padavė skelbimą, kad ieško vyro. Reikalavimai: kad nemuštų, nevaikščiotų pas kitas ir būtų geras lovoje. Kitą dieną paskambina senukas be rankų, be kojų tai merginai į duris. Mergina klausia:
- Ko nori?
Senukas atsako:
- Atėjau pagal skelbimą.
- Taigi rankų neturi.
- Na taip, bet tavęs nemušiu.
- Dar ir be kojų tu.
- Kad pas kitas nevaikščiočiau.
- O tu bent lovoje ką nors sugebi?
- O kaip tu manai, su kuo aš į duris paskambinau?