Apie karą, senelį ir maistą

Ką tik baigėsi atominis karas, jau taika vienu žodžiu visiška. Prie paskutinio išlikusio žemės žmogaus prieina beždžionė ir pagaliu jam per galvą iš visų jėgų kad trenks!!! Ir tada sako:
– Na ką, pradėsim viską iš naujo?

***

Senelis – anūkui:
– Aš užkasiau didelį lobį…
– Kul, seneli? – smalsauja anūkas.
– Žemėje.
– O al gali pasakyti tiksliau?
– Žemė – trečia planeta nuo Saulės…

***

– Kur jūs laikote savo santaupas?
– Svajonėse.

***

– Štai jūsų atlyginimas.
– Siaubas! Duokite du!

***

Protas – ne saulė, todėl ne iš karto pastebimas ir jo užtemimas.

***

- Tėti, ką reiškia “realiai” ir “hipotetiškai”?
- O mes, imkim, sūnau, ir išsiaiškinkim. Nueik pas mamą ir paklausk, ar sutiktų už milijoną eurų permiegoti su negru?
Sūnus išėjo, grįžo, sako:
- Sutiktų.
- O sesuo?
Sūnus vėl grįžta:
- Sutiktų.
- O senelis?
- Ir senelis sutiktų.
- Tai va, sūnau. Hipotetiškai - pas mus namie yra 3 milijonai eurų, o realiai - dvi prostitutės ir pyderas.

***

- Aš taip noriu ėsti!
- Laurute, mergaitės ne ėda, o valgo.
- Valgyti aš norėjau aštuonias valandas prieš tai, o dabar noriu ėsti.