Apie katiną, meilę ir kiti

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai: 
- Mieloji, katinas namie? 
- Na, taip, o ką? 
- Pakviesk tą p*derą prie telefono, aš pasiklydau!

Savo namuose vaikinas užsiima meile. Staiga atsidaro durys ir suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
Mergina:
“Na, šakės, dabar maniškiams pasakys, į mokyklą praneš...”
Vaikinas:
“Šakės... Vėl visą vakarą mazgus knis ir filmo neleis žiūrėti...”
Senelė:
“Matai, kas daros, – tuoj ir rūkyti pradės...”
Tėvas:
“Koks jau suaugęs... Gal naują mašiną nupirkti?”
Mama:
“Na, ir kaip ji guli? Berniukui juk nepatogu...”

Vienas žvejys pasakoja kitam:
- Nepatikėsi. Vakar žvejodamas pagavau auksinę žuvelę. Viskas kaip pasakoje: "Paleisk mane, tavo norus išpildysiu". Galvojau, galvojau ir sugalvojau. Kadangi mūsų su žmona intymus gyvenimas visai ne koks pasidarė, paprašiau, kad pajusčiau orgazmą tuo pat metu kaip ir mano žmona. Ot, galvoju, laiminga moteris bus...
- Na, ir ką?
- Ką, ką... Kol vakare žvejojau, tris kartus orgazmą pajutau...

šeina žmogus iš namų į lauką pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, žiūri - jo kaimynė blondinė verkia pasikūkčiodama. Nubėgo raminti, klausia, kas atsitiko. Blondinė verkdama atsako, kad vakar numirė jos mama. Kaimynas, kiek galėdamas apramino, ir nuėjo. Po kelių valandų grįžta, o blondinė dar labiau verkia. Jis vėl bando guosti, kad nesibaigė dar gyvenimas tuo, kad viskas bus gerai, o blondinė verkdama atsako:
- Ne dėl savo mamos dabar verkiu. Man sesers gaila, ji ką tik skambino, jos mama irgi vakar numirė.