Apie lakūnus, policiją ir blondinę

JAV mokykloje vyksta istorijos pamoka. Mokytojas klausia mokinių:

- Kas pasakė: "Duokit man laisvę arba leiskit man mirti"?

Visi žiūri į mokytoją, tik emigrantas iš Rusijos Vasilijus pakelia ranką ir sako:

- Patrikas Henris, 1775 metais.

- Šaunuolis, Vasia. Kitas klausimas - kas pasakė: "Valstybė yra iš žmonių, žmonių ir žmonėms"?

- Abrahamas Linkolnas. 1863 metai, - atsako Vasia.

Mokytojas žiūri į kitus ir sako:

- Gėdykitės. Vasia ką tik atvažiavo į JAV, o jau geriau už jus žino istoriją.

Mokytojas nusisuka į lentą, o iš klasės kažkas šukteli:

- Rusai mane užkniso!

Mokytojas piktai:

- Kas tai pasakė?

Vasia:

- Ronaldas Reiganas, 1982 metai.

Tas pats balsas iš klasės:

- Ai, žinai, geriau jau čiulpk tu...

Vasia:

- Bilas Klintonas, 1997 metai.

 

***

 

Gūdi naktis. Skambutis prie durų.

- Kas ten?

- Atidarykite - policija!

- Namie nieko nėra.

- O kas kalba?

- Jums pasigirdo.

- O kodėl dega šviesa?

- Tuoj išjungsiu.

 

***

 

– Koks tavo vardas?

– Labas.

– Tu flegmatikas?

– Vincas.

– Iš kur tu?

– Pats tu flegmatikas.

 

***

 

Skrenda du amerikiečių karo lakūnai. Staiga vienas klausia:

– Džonai, kaip manai, kiek gali kainuoti raketa „Žemė - oras“?

– Daug. Gal kokį milijoną dolerių...

– Mes turtingi, Džonai, į mus skrenda milijonas dolerių!

 

***

 

Kalbasi du programuotojai:

- Tu žinai, kuo programistas skiriasi nuo paprasto mirtingojo?

- Ne, kuo?

- O tuo, kad gali atsakyti į atsakymą.

- Kaip tai?

- Nu pavyzdžiui į klausimą, kiek bus 2*2=4?

- Tai čia aišku - TRUE!

 

***

 

Ateina Petriukas į mokyklą. Vyksta dailės pamoka. Mokytoja sako:

- Vaikai, šiandien laisva tema.

Nu Petriukas pasima peiliuką ir raižo ant suolo aligatorių. Mokytoja prieina prie Petriuko suolo ir daužo suolą išsigandus aligatoriaus. Petriukas rėkia:

- Mokytoja, mokytoja, taigi čia netikras. 

Mokytoja sako:

- Nu, Petriuk, už gražų darbą gausi 10, o už mokyklos turto gadinimą šauksim tėvą.

Ateina tėvas į mokyklą ir klausia:

- Nu, tai kas nutiko?

- Jūsų vaikas gadina mokyklos turtą. Jis nupiešė aligatorių ant mokyklinio suolo ir aš labai išsigandau ir susirgau.

- Nu tai čia dar nieko, - tėvas sako, - va man tai buwo, kai Petriukas nupiešė netikrą aligatorių vonioj ir netikras duris.

 

***

 

Vyras sako savo žmonai:

- Brangioji, ar gali man vienu sakiniu pasakyti kažką tokio, kad ir nuliūdintum mane, ir labai pagirtum?

- Brangusis, tavo yra didžiausias, iš visų tavo draugų...

 

***

 

Vaikinas klausia draugės tėvo:

- Aš kalbėjau su jūsų dukra. Jei neprieštarausite, norėčiau ją vesti.

- O su mano žmona kalbėjote?

- Taip, kalbėjau... Bet jeigu jūs nieko prieš, tai vis dėlto rinkčiausi jūsų dukrą.

 

***

 

Mama pas gydytoją atveda vaiką. Gydytojas jį apžiūri ir klausia motinos:

- O kiek jūsų vaikučiui metų?

Mama atsako:

- Greit bus penkeri.

Gydytojas:

- Oho, kokia optimistė.

 

***

 

Kabinete sėdi daktaras. Staiga atsidaro durys ir įeina jaunuolis. Jam iš nosies kyšo bananas, ausyje styro morka, o kelnėse prie užpakalio matosi agurkas. Pacientas suinkščia:

- Gydytojau, kas man?

- Oooo, tamsta ligoni... Viskas dėl to, kad jūs neteisingai maitinatės!

 

***

 

- Brangioji, jeigu galima, tai aš šiandien po darbo su draugais eisiu žaisti biliardą. Turbūt iki pat ryto užtruksiu. Tu nieko prieš?

- Mielasis, žinoma, kad ne! Aš juk tavęs už ragų nelaikau...

 

***

 

Pensininkė užėjo į banką, pamatė, kad eilės nėra ir supratusi, kad jai čia nėra ką veikti, išėjo bambėti į polikliniką...

 

***

 

Važiuoja dvi karvės į skerdyklą. Viena visa bijo, dreba ir klausia šalia esančios:

- Kolega, atsiprašau jūs čia pirmą kartą?

- Ne bl*t, antrą.

 

***

 

Susitinka du senokai nesimatę draugai ir skundžiasi:

- Mano žmona taip taupo... Nuperka kauliukų, savaitę mes juos graužiam apkeptus, paskui užpila vandeniu, savaitę valgom sriubą, dar kartą užpila, dar savaitei sriuba...

- Čia dar niekis, mano žmona nusiperka triusikus, panešioja iš vienos pusės savaitę, paskui iš kitos pusės savaitę, po to prakerpa skylę ir man nauja maikė.

 

***

 

Mokytoja klausia Petriuko:

- Pasakyk priešingą sakinį: "Vaikai tamsoje daro klaidas".

Petriukas:

- Klaidos tamsoje daro vaikus.

 

***

 

Skrieja blondinė 240 km/h greičiu. Ją sustabdo kelių inspektorius:

- Tu ką, visai pakvaišai? Tu jau nevažinėji, tu skraidai! Duok dokumentus!

Blondinė:

- Neduosiu, jie padirbti...

- Policininkas įsiuto:

- Lipk iš automobilio!

- Nelipsiui, mano kišenės pilnos narkotikų. O jei juos išbarstysiu?

Policininkas net paraudo iš įsiučio:

- Atidaryk bagažinę!

- Negaliu, lavonas ten, savaitė kaip vežiojuos, dvoks labai...

Policininkas išsikviečia Arą. Blondinę išvelka iš automobilio. Rankos ant kapoto, apieško: dokumentai tvarkingi, jokių narkotikų, bagažinė tuščia. Aro būrio vadas klausia kelių inspektoriaus:

- Kokį šūdą čia mali? Kokie narkotikai, kokie lavonai?

Blondinė:

- Jūs daugiau klausykit šito ožio... Jis, bl*t, tuoj pasakys, kad aš 240 km/h greičiu lėkiau...

 

***

 

Užėjau į parduotuvę kelioms minutėms. Kai išėjau į lauką pamačiau, kad policininkas rašo baudos kvitą už ne vietoje pastatytą automobilį. Aš priėjau ir gražiai paprašiau, kad už pirmą nusižengimą taip smarkiai nebaustų. Policininkas nesileido į kalbas ir rašė toliau. Tada aš pasakiau, kad jis neturi širdies ir žmogiškumo. Jis išrašė dar didesnę baudą. Na, aš pradėjau jam šaukti, kad jis yra tikras paršas ir fašistas. Jis ėmė išrašinėti dar vieną kvitą už pereigūno įžeidimą ir ėmė kabinėtis, kad įskilęs stiklas, nudilusios padangos ir dar kažkas. O aš išdėjau jį į šuns dienas kaip tiktai mokėjau. Baudos kvitų buvo prirašytas visas šūsnis. Kai jis bandė man juos įbrukti, pasakiau, kad neimsiu ir tegul jis juos susisuka į triūbelę ir susikiša sau į užpakalį. Policininkas užkišo visus kvitus už valytuvo ir dar ėmė išrašinėti šaukimą į teismą. Tegul rašo, ką nori. Mano mašina stovi už kampo aikštelėje. Aš čia šiaip pasišaipyti iš policijos atėjau.

 

***

 

Mama, grįžusi iš ligoninės, klausia vaiko:

- Na, sūneli, kaip čia judu su tėveliu sutarėt, kol manęs nebuvo?

- Labai gerai, mamyte. Kas rytą irdavomės valtimi į ežerą iki pat vidurio, paskui aš pats parplaukdavau į krantą...

- Vajėzau, juk toks didelis ežeras!

- Nesijaudink, mamyte. Aš nesunkiai parplaukdavau. Sunkiausia būdavo kiekvieną sykį išlįsti iš maišo...