Apie moteriškes, ligonius ir Petriuką

Autobusų sustojime kalbasi dvi moteriškės:
- O aš dabar naudoju aromatizuotą tualetinį popierių, labai skaniai kvepia...
Šalia stovintis vyrukas įsiterpia į pokalbį:
- Prieš ar po?..

***

- Petriuk, kuom tu norėtum būti užaugęs? - klausia mama.
- Kalėdų seneliu.
- Kodėl?
- Visą savaitę vaikštai po svečius, juokauji, geri degtinę, valgai baltą mišrainę, o vakare gali dar ir su Snieguole...
- Iš kur tu ištraukei tokias nesąmones?
- Girdėjau, kaip tėtis kaimynui pasakojo.

***

- Ligoni, jūs rūkote?
- Ne.
- Geriate?
- Ne.
- Ir tik nereikia taip kvailai šypsotis, aš vistiek ką nors rasiu!

***

- Petriuk, - sako mokytoja, - paaiškink, kaip tau sekėsi spręsti uždavinį.
Petriukas skubiai atsistoja, išsiblaškęs dairosi, varto sąsiuvinį... Pagaliau ima skaityti:
- Nulis, nulis, nulis, kryžiukas, kryžiukas...
- Ei, - kumšteli jį suolo draugas, - čia ne tas lapas! Čia mes "kryžiukus-nuliukus" žaidėme.

***

Einu gatve. Vasara. Oras - fantastiškas. Čia prisistato du policininkai:
- Labas vakaras, ką tik kai kas nutiko. Gal jūs, netyčia, būsite liudininkas?
Ir koks velnias mane už liežuvio tempė pasakyti jiems:
- Liudininku? Tai pagaliau nusprendėte įforminti savo santykius?..

***

Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:
- Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?
Petriukas su nepasitikėjimu atsako:
- Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.

***


Petraitis perskaito laikraštyje apie save nekrologą ir skambina draugui:
- Velniai griebtų, ką tie laikraščiai išsidirbinėja. Ar skaitei apie mane nekrologą?
- Skaičiau. O iš kur tu dabar skambini?