Apie neištikimybę, Dievą ir auksine žuveles

Sėdi žmogus ant jūros kranto. Staiga bangos į krantą išmetą auksinę žuvelę. Žmogelis ją pagauna, ir ji, kaip visada, žmogaus balsu sako:
– Paleisk mane, aš stebuklinga, aš bet kokį tavo norą išpildysiu.
Vyriškis:
– Alaus!
Staiga iš tiesų ant kranto atsiranda daugybė alaus.
Vyriškis:
– Oooo, kiek alaus!
Paėmęs žuvelę už uodegos, patranko į akmenį:
– Na, va, ir žuvies prie alučio turiu.

***

Grįžta vyras iš komandiruotės. Dar koridoriuje išgirsta žmonos atodūsius
ir aimanas. Pametęs galvą puola į miegamąjį, o ten tik nuoga žmona ant
lovos guli.
– Kas tau?
– Man širdies priepuolis, bėk, greičiau kviesk greitąją!
…Vyras puola į koridorių prie telefono, o ten jų mažas sūnus:
– Tėti, o miegamajame spintoje plikas dėdė Antanas tupi.
Vyras vėl atgal greičiau į miegamąjį, atidaro spinta, o ten…plikas Antanas!
– Na tu ir idiotas, Antanai, mano žmona prie mirties, o tu su vaikais
slėpynes žaidi!

***

Vyras – kaip diplomas: moteris sugaišta kelerius metus tam, kad jį gauti ir paskui supranta, kad jis visai nereikalingas…

***

Vyrukas įkūrė įmonę. Pirma diena kontoroje. Ant slenksčio pasirodo žmogus. „Klientas!„, – pagalvojo vyrukas, čiupo telefono ragelį ir puolė kalbėti:
– Ne, šiandien negaliu… Ne, niekaip… Nepaprastai daug užsakymų… Gal kitą savaitę… Aš jus užrašysiu į eilę.
Padeda ragelį ir sako svečiui:
– Atleiskite, tiek klientų… Kuo galiu būti naudingas?
– Aš iš „Telios“. Liniją reikia prijungti?

***

– Ar yra Dievas?
– Dievo nėra!
– O kada bus, nežinote?

***

Skelbimas iš „Pažinčių“ skyrelio: „Jaunas, simpatiškas studentas ieško pagyvenusio turtingo vyriškio gyvenimo draugės.“

***

– Štai jūsų atlyginimas.
– Siaubas! Duokite du!