Apie norą, alų ir kiti

Žvejojo kartą lokys ir zuikis upėje. Staiga lokys pagavo auksinę žuvelę. Ta jam ir sako:
- Paleiskit mane ir aš išpildysiu tau, loky, tris norus už tai, kad tu mane pagavai, o tau, zuiki vieną, kad tu čia prie kompanijos. 
Lokys pagalvojo ir sako:
- Noriu, kad visoje girioje būtų vien meškutės ir aš vienas tarp jų. 
- Padaryta, - sako žuvelė.
- Noriu, kad ir šalia esančioje girioje būtų vien meškutės ir aš vienas tarp jų. 
- Padaryta.
- Padaryk, kad visame pasaulyje būtų vien meškutės ir aš vienas tarp jų! 
- Taip, tavo norai išpildyti... Dabar zuikio eilė. Sakyk savo norą. 
Zuikis juokiasi:
- Padaryk, kad lokys būtų pyd**as!

- Kodėl alus išeina iš organizmo greičiau, nei pienas?
- Nes jam nereikia keisti spalvos.
- O kodėl švediškas alus išeina iš organizmo greičiau, nei suomiškas?
- Nes jam ir skonio keisti nereikia.

Yra dvi stručių rūšys: pilkieji ir žydrieji. Pilkieji išgąsdinti slepia galvą smėlyje. O žydrieji tupi krūmuose ir laukia šio momento.

Stovi kelių inspektorius, žiūri - Land Cruiser lekia. Greitis - 200 km/h. Policininkas stabdo, mašina sustoja. Inspektorius prieina, prisistato. O pro langelį išlekia didelis kumštis ir trenkia policininkui per fizionomiją. Mašina nuvažiuoja. Atsigavęs policininkas apsidairo - Land Cruiser jau ir pėdsakai atšalo, o šalikelėje stovi berniukas su dviračiu ir žiūri į jį. Policininkas:
- Berniuk, tu matei numerį?
- Tokio numerio, dėde, aš net cirke nemačiau!