Apie optimistą, pesimistą ir kiti

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek "sulyginti". Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo...

Kalėdų proga Petriukui padovanojo gitarą. Kitą dieną mama jo ir klausia:
- Na, ar patiko gitara?
- Taip, labai.
- Tai kur ji?
- Išmečiau.
- Kodėl?!
- Viduje buvo skylė.

Parduotuvėje:
- Kokia čia dešra "Paršelio džiaugsmas"?
- Labai gera kalakutienos dešra! - atsako pardavėjas.
- Tai kodėl toks pavadinimas?
- Todėl, kad paršelis džiaugėsi, jog ne jį papjovė.

Paskambina jaunuolis į policiją ir sako:
- Čia šiltnamis?
- Ne.
- O kodėl su agurku šneku?