Apie papus, zakristijoną ir kiti

Žmona stovi vonioje prieš veidrodį ir guodžiasi savo vyrui:
- Petrai, mano krūtys per mažos...
Vietoje būdingo atsakymo "Jos visai ne per mažos," vyras duoda patarimą:
- Jeigu nori, kad padidėtų krūtinė, tu turi kasdien paimti gabalėlį tualetinio popieriaus ir patrinti sau tarp krūtų.
Žmona, juo patikėjusi, ima gabalą tualetinio popieriaus ir trina, kol pavargsta:
- O kiek laiko taip reiks trinti?
- Na, rezultatas matysis tik po kelių metų, - atsako vyras.
- Nejaugi tu tikrai manai, kad tualetinis popierius gali padidinti krūtis? - pradeda dvejoti žmona.
- Žinoma, tu tik pažiūrėk, kiek užpakalis išaugo!

Kunigas pasikviečia zakrastijoną prie klausyklos, kad tas išpažintį atliktų.
Kunigas klausia:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Ką sakot? Nieko negirdžiu.
Kunigas:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Kunigėli, gal pasikeičiam vietom? Kažkaip nieko nesigirdi.
Pasikeičia vietomis. Zakrastijonas klausia:
- Kas miega su mano žmona???
Kunigas:
- Bet tikrai, kaip čia nieko nesigirdi.

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?