Apie Petriuką, narkomaną ir blondines

2016-11-23

Į traukinio vagoną įgriūva uždusęs keleivis.

- Velnias, o vis dėlto suspėjau!

- Neatrodo, kad labai tuo džiaugtumėtės.

- O ko čia džiaugtis! Buvau toks tikras, kad pavėluosiu, jog palikau namie lagaminą.

***

Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako:

- Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios tėra 2 puslapiai...

***

Dvi blondinės viename bute. Viena šaukia iš vonios:

- Atnešk, prašau, šampūną!

- Bet juk vonioj jo pilna!

- Bet ten visur parašyta "sausiems plaukams". O aš jau juos sušlapinau...

***

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:

- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!

***

- Ačiū, teta, už dovaną, - sako Petriukas.

- Neverta dėkoti, mano mielasis, - šypsosi teta.

- Ir aš taip manau, bet mama liepė...

***

Nueina narkomanas į kirpyklą ir sako:

- Koroče...

Ir nukirpo jį trumpai. Jis vėl sako tą patį, tai dar trumpiau nukirpo. Galiausiai nuskuto plikai. O tada narkomanas sako:

- Koroče... Kur čia randuosi?..

***

- Ar yra ko nors išgerti?