Apie Petriuką, bezdžiones, laišką sūnui

Mokytoja sako mįslę:
- Lapas ant lapo, o adatos nė dūrio. Kas?
Petriukas ranką išsyk tik kelia, tik kelia.
- Na Petriuk.
- Kopūstas.
- Ne, čia rožė, bet tavo minčių eiga man patinka.
- O dabar tamsta mokytoja jūs atspėkit: Du apvalūs, vienas ilgas. Visom bobom reikalingas. Kas?
- Ką??? Lauk iš klasės!!!
- Ramiai, čia žirklės. Bet jūsų minčių eiga man patinka...

Petriukas, įlipęs į kaimyno obelį, renka obuolius. Išbėga piktas kaimynas ir pradeda rėkti:
- Ko tu vagi mano obuolius! Noriu tučtuojau pasikalbėti su tavo tėvu!
Petriukas užverčia galvą aukštyn ir šaukia:
- Tėti, lipk žemyn, kaimynas nori su tavimi pasikalbėti...

Sumanė mokslininkai prakalbinti beždžiones. Pakvietė geriausius dresuotojus iš Amerikos, Vokietijos ir Lietuvos. Davė daug maisto, bananų, visko ko tik jie paprašė.
Po mėnesio atėjo pažiūrėti kaip sekėsi. Nuėjo pirma pas amerikietį.
- Aš ją šėriau, pasakas skaičiau, niekaip neprakalbinau, - skundžiasi amerikietis.
- Ir man nesisekė, - sako vokietis, - šėriau kas dvi valandas, teliką rodžiau,
nekalba niekaip.
Nu nuėjo pas lietuvį. O tas sėdi bananus valgo, teliką žiūri:
- Čia juk beždžionės maistas, - rėkia komisija.
- Ta beždžionė jau peršerta, nebegali nei pažiūrėt į bananus.
- Meluoja tas durnius viską!!! Aš nei vieno banano iš jo negavau! - neišlaikiusi ima rėkti beždžionė...

Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą:
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo atrašo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui į kalėjimą:
- Kai atsiuntei tą laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.