Apie picas, Raudonkepuraitę ir pesiministus

Normali šeima. Lyderis joje – žmona. Vyras vieną dieną pagalvojo:
„Negi aš koks lepšis? Kodėl man vadovauja moteris?“.
Nusprendė pademonstruoti charakterį: smogė į duris, įsiveržė į virtuvę ir trenkė kumščiu per stalą, sušukdamas:
- Kas namuos šeimininkas!?
Žmona atsako:
- Aš. O ką?
- Nieko… Aš tik šiaip paklausiau…

***

Sugavo vilkas miške Raudonkepuraitę. Nusitempė į krūmus:
- Duok!
- Vilke, tu ką, išprotėjai?!
- Aš kam sakiau? Duok!
- Vilke, tu juk toks didelis, o aš tokia maža!..
…- Duok arba aš rimtai supyksiu!
Raudonkepuraitė pasikėlė sijonėlį. Kelnaites pradėjo mautis.. Vilkas, supykęs:
- Ką, aš Tave čia šikti atsivedžiau? Pyragaičius duok.

***

Grįžta vyras paryčiui namo. Visas girtas kaip tapkė. Žmona rėkia:
- Ką, tu prisigėrei, pinigus pragėrei, pats kaip kiaulė, pažiūrėk kaip atrodai!!!
- Kaip atrodai, kaip atrodai… Cit boba! Dabar pavalgysiu, paskui tave išp**u, o vėliau tavo motiną išp**u!!!
- Tu ką, gyvuly, na, jau šito tai nebus, šlykštyne tu!!!
Uošvienė išlenda iš kito kambario:
- Na, ką tu čia, dukrele šneki. Kaip vyrai pasakė, taip ir bus!

***

Jis: užsakysiu picą, tau ka nors užsakyt?
Ji: ne
Jis: OK
Ji: …arba gal…
Jis: na, tai ką?
Ji: nežinau
Jis: tu nežinai ar ko nors nori?
Ji: ne
Jis: tu valgyt nori?
Ji: nežinau. tikriausiai
Jis: ką reiškia tikriausiai?
Ji: na, aš tiesiog dar nežinau
Jis: jeigu aš esu alkanas, aš tai jaučiu…
Ji: aš gal po to užsinorėsiu
Jis: tada aš ir tau užsakau
Ji: o jeigu aš paskui visai nebūsiu alkana?
Jis: na, tai nevalgysi
Ji: betgi tai išlaidavimas
Jis: tai pasiliksi rytdienai
Ji: o jei aš rytoj nenorėsiu picos?
Jis: picą visada galima valgyt
Ji: aš – ne
Jis: na, tai išsirink sau ką nors kitą
Ji: bet aš nieko kito nenoriu
Jis: reiškias, vistik picą
Ji: ne
Jis: tai tada nieko
Ji: nee
Jis: as tuoj išprotėsiu su tavim…
Ji: užsisakyk kol kas ką nors sau
Jis: kaip nori
Ji: tik imk picą su špinatais
Jis: aš gi nemėgstu špinatų
Ji: užtat aš mėgstu
Jis: aš galvojau, kol kas užsisakysiu ką nors SAU?
Ji: na, taip
Jis: tai prie ko čia špinatai?
Ji: na, jei kartais aš praalkčiau, kol tavo maistą atveš
Jis: ir…?
Ji: na, negi tu galvoji, kad aš valgysiu tai, kas man nepatinka?
Jis: kodel “tu”?
Ji: o kodel ne?
Jis: pala, pala. Jeigu aš tave gerai supratau, aš turėčiau užsisakyti ka nors SAU, kad tu galėtum valgyti, jei vistik staiga išalktum?
Ji: na jo!
Jis: o ka tada valgysiu aš?
Ji: na, gal aš ir neišalksiu…

***

Pesimistas:
– Velniava, tas laikas taip lekia, kad nespėji nė apsidairyti, o mėnuo jau ir praėjo…
Optimistas:
– Aha, ir vėl alga.