Apie prosenelį, teisėją, Sargį ir Margį

- Kokia populiariausia mūsų diduomenės pramoga?
- Komercinio banko bankroto pristatymas.

***

- Ar tik tau neteko pažinoti mano prosenelio?
- Ne, kodėl turėčiau jį pažinoti?
- Judu pasakojate tuos pačius anekdotus.

***

Teisėjas:
- Už ką prilupote kaimyną?
- Einu sau gatve prieš naujuosius, žiūriu - kaimynas prie eglės stovi. Klausiu: „Parduodi?“ Jis man; „Taip“. „Už kiek?“ - klausiu. O jis: „Duok šimtinę, pakaks.“ Ką darysi - atidaviau pinigus, prieinu prie eglės, trukt trukt - o ji, pasirodo, auga!

***

Susitinka Sargis ir Margis. Margis toks nelaimingas, lyg sumuštas. Sargis ir klausia:
- Kas atsitiko, nuskriaustas atrodai?
- Na, vakar visą naktį laksčiau gatvėmis, gatvių žibintus žymėjau...
- Ir?
- Vienas žibintas turėjo prastą elektros izoliaciją...

***

Kamera. Vienas kalinys susimąstęs vaikštinėja iš kampo į kampą, antras drybso ir traukia dūmą. Pirmas lėtai ištaria:
- Žinai, tiek metų nugyvenau ir lig šiol negaliu suprasti, kas per daiktas ta reliatyvumo teorija.
- Seni, viskas čia elementaru. Ką mes dabar darom? Tu vaikštai, aš guliu. Bet iš esmės tai mes sėdim!

***

Sūnelis klausia mamos:
- Mama, ar angelai skraido?
- Taip, Joneli, skraido.
- Tai kodėl tėvelis mūsų tarnaitę angelu vadina?
- Tuomet ir ji rytoj išskris.

***

Mokytoja guodžiasi savo bendradarbei:
- Žinai, dirbti pasidarė visiškai neįmanoma. Mokytojai bijo direktorės. Direktorė bijo inspektoriaus. Inspektorius bijo ministro. Ministras bijo tėvų. Tėvai bijo vaikų. Ir tik vaikai nebijo nieko.

***

Filosofijos paskaita. Dėstytojas pasakoja:
- Aš negaliu užtikrintai pasakyti, kad yra kažkas, ko nesu matęs. O jei nesu matęs, vadinasi, to galbūt nėra...
Staiga jį pertraukia studentas;
- Sakykite, o savo smegenis jūs matėte?