Apie psichologus, meilužius ir čiukčius

Pokalbis pas psichologą:
– Alkoholį vartojate?
– Ne.
– Rūkote?
– Ne.
– Kortom lošiat?
– Ne.
– Kaip su svetimom moterim?
– Vengiu.
– Jei neturite jokių ydų, ko gi jūs atėjote?
– Na, yra vienas toks trūkumėlis…
– Koks gi?
– Meluoju daug…

***

Grįžta namo vyras, randa pas žmoną meilužį. Tas tik susirenka drabužius ir iššoka pro langą.
– O čia kas toks? – klausia vyras.
– Kažkoks chamas, mielasis. Nei tau "labas", nei man "sudie"…

***

Prie autobuso prieina senutė, įkiša galvą į vidų ir klausia vairuotojo:
– Sūneli, ar greit važiuosi?
– Motin, nespėsi bėgti, – atsakė vyrukas.

***

Pareina žmona sušlapusi naujus batus ir sugalvoja padžiovinti orkaitėje. Aišku užmiršta – batai sudega… Galvoja kaip čia vyrui dabar pasakyti, kad nebūtų vėjo?! Prieš vyrui grįžtant namo, apsivelka trumpą sijonėlį, o iš po jo viską šalin. Vos išgirdus žingsnius reikiama puse atsisuka, pasilenkia ir plauna grindis. Vyrui akys didelės, čiumpa brangiąją ir … Moteriškė ginasi:
– Palauk, batai orkaitėje sudegs…
Vyras:
– Bus tų batų!

***

Ateina rusas į diskoteką Vokietijoje. Užsidėjęs ryškius marškinėlius su užrašu “Turkai turi 3 problemas”. Iškart prisistato turkas ir pareikalauja pasiaiškinti dėl įžulumo ir nusiimt maikoną.
– Štai pirma turkų problema, – dėsto rusas. – Jūs kuriate problemą lygioje vietoje ir esate agresyvūs.
Turkas išbėga įpykęs į kiemą. Po kiek laiko rusas išeina parūkyti į kiemą ir jo jau laukia būrys įsiutusių turkų.
– Ateik čia, gaidy. Tuoj mes tau paaiškinsim, kas turi problemų, – rėkia pirmasis turkas.
– Antroji turkų problema, – toliau dėsto rusas. – Jūs nesavarankiški ir visur sukviečiat visą chebrą, nes vieni nieko nesugebat.
– Nu tau šakės, vaikine, – tarė turkai, ir išsitraukė peilius.
– Ir trečioji turkų problema, – šypteli rusas. – Jūs į susišaudymus visada ateinate su peiliais.

***

- Klausyk, Jadzel! Žinai, po puslitrio tu ne tokia ir baisi!
– Joni, a pasiutai! Čia gi aš, Efka!

***

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
– Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
– Ką? Gal ir nedurnas… O ką?
– Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
– Kas vadina?
– Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
– Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
– Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
– Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
– Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
– Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
– Na, matote? Sakiau, kad durnius?
– Na jooo… Galėjo juk paskambinti…