Apie psichus, čiukčias ir narkomanus

Sunku ginčytis su psichiatru. Tu jam mintį, jis tau -diagnozę...

***

Čiukčia priėjo prie kioskelio ir sako:
- Man du troleibuso bilietus.
- Kam tau du? - paklausė pardavėja.
- Jei vieną pamesiu, kitą pasiimsiu.
- O jei ir tą pamesi?
- Čiukčia nedurnas, čiukčia nuolatinį turi.

***

Gyveno alkoholikas, nutarė mest gert.
Pakeitė draugus, gyvenamą vietą.
Darbą naują susirado…Gerą darbą alaus gamykloj!.
Na ir nesėkmė darbe įvyksta …Perdegė lemputė reikėjo pakeist. Niekur kopėčių nemato, žiūri, alaus bačka neuždengta stovi.
Vargais negalais prisistūmė jis ta bačką, uždėjo lentą per vidurį ,kad neįgriūtų, bet neišlaikė, įkrito į bačką ir paskendo.
Ateina direktorius pas žmoną pareikšt užuojautos:
-Šiandien darbe įvyko nelaimingas atsitikimas. Jūsų vyras įkrito į alaus bačką ir joje paskendo.
-O Viešpatie, kokia staigi ir netikėta mirtis!!!
-Tai, kad vyrai, kurie matė ši įvykį, sakė, kad netokia staigi ji ir buvo, jis dar 3 kart buvo išlipęs nusimyžt…

***

- Panelė, o ką jūs veiksite šeštadienį vakare?
- Paskambinkite sekmadienį. Aš jums papasakosiu.

***

Eina lietuvis gatve, žiūri – žydų laidotuvių procesija. Neša nusiminę žydeliai karstą, žilo barzdoto velionio nuotrauką, o gyvenimo data po ja užrašyta keistoka: „2000-2012“.

„Kaip gali būti, kad žilas diedukas tik 12-os metų amžiaus?“ – smalsauja lietuvis vieno atsilikusio procesijos dalyvio.

„Matai, mes, žydai, kiek kitaip skaičiuojam, - mielai paaiškino paklaustasis. – Mes laikom, kad gyvenimas prasideda, tik kai įsigyji namą, gerą mašiną, santaupų. Žodžiu, kai gali nebedirbti ir mėgautis gyvenimu. Nes kol ari kaip jautis, nieko neturi – anoks čia gyvenimas, neverta net metų skaičiuoti... Štai velionis Joškė visą gyvenimą sunkiai, ilgai batsiuviu triūsė, savo namelį užsidirbo tik prieš pensiją, 2000-aisiais. Tada vos tuziną metelių savo naujam name pailsėjo ir pasimirė vargšelis...“

Susimąsto giliai lietuvis, atsidūsta, o grįžęs namo žmonai pareiškia:

„Žinai, Ona, kai aš numirsiu, parašyk ant mano antkapio tik tiek:

„Čia ilsisi Jonas. Mirė negimęs“

***

Stovi žolės prisirūkęs narkomanas prieš veidrodį ir stebisi:
- Ir ten aš… Ir čia aš…
Tuo metu pasigirsta durų skambutis.
- Kas ten?
- Aš!
- Va, ir ten aš…

***

– Mamyte, ar dabar jau galiu dėvėti liemenėlę, man juk sukako šešiolika?
– Jokiu būdu, Deividai.