Apie puslitrį, mušeiką ir kiti

- Klausyk, Jadzel! Žinai, po puslitrio tu ne tokia ir baisi!
- Joni, a pasiutai! Čia gi aš, Efka!

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!

Ligoninė. Seselė užsuka į paliegusio, sulysusio seneliuko palatą. Žiuri - lova tuščia, o senukas ramiai guli ant lubų! 
Sesutė kad pradės žviegti ir žegnotis, o seneliukas sunkiai praplėšia lūpas ir lėtai sako:
- Greičiau bėkit ir pasakykit, kad tą naują dulkių siurblį antrame aukšte išjungtų...

Kalbasi du narkomanai:
- Klausyk, o tu kariavai? 
- Taip.
- Ir kaip?
- Užmušė.
- O, atleisk, kad paklausiau.