Apie riešutą, santykius ir kiti

Vieną ramų vakarą vyras sėdi namie, žiūri televizorių ir valgo riešutus. Meta juos aukštyn ir gaudo burna. Staiga žmona jo kažko paklausia, tas pasisuka į ją ir išmestas į orą riešutas įstringa jo ausyje. Krapšto, krapšto, bando ištraukti, bet riešutas tik lenda gilyn į ausį. Pašaukia žmoną, ta krapšto, krapšto - niekaip. Nusprendžia važiuoti į ligoninę.
Tuo metu grįžta dukra su savo nauju biču. Išgirdęs apie draugės tėvo problemą bičas sako, kad gali ištraukti riešutą.
Jaunuolis liepia vyrui atsisėsti fotelyje, mikliai sugruda du pirštus į nosį ir liepia stipriai pūsti.
Tėvui gerai papūtus riešutas pokšteli iš ausies.
Žmona su dukra šokinėja iš laimės.
Bičas kukliai nuleidęs galvą aiškina, kad tai tik paprasti elementarios fiziologijos reikalai ir nieko čia jis ypatingo nepadarė.
Jaunuoliui išejus žmona negali nustoti džiaugtis:
- Bet juk tai puiku! Jis toks protingas! Kaip manai, kuo jis taps baigęs universitetą?
Tėvas ramiai:
- Sprendžiant iš pirštų kvapo, mūsų žentu.

Vyras siūlo žmonai:
- Padarykim ką nors naujo...
Žmona:
- Kodėl gi ne? Šiandien aš sėdėsiu ant fotelio ir gersiu alų, o tu lyginsi marškinius!

Žmona klausia vyro:
- Brangusis, manau mums reiktų naujo kilimo...
- Nieko nežinau, skraidyk ant šluotos.