Apie įstatymus, kaimynus ir bomžus

Šis įstatymas du kartus keistas, o antrasis – daug keistesnis už pirmąjį.

***

Pasipiktinusi kaimynė:
– Ar vakar girdėjote, kad aš su šluotkočiu beldžiau jums į sieną?
– Taip, žinoma, – atsako kaimynas. – Tačiau nereikia atsiprašinėti. Pas mus taip pat buvo gana triukšminga.

***

Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
– Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man – kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
– Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylejimo…
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
– Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezuseliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
– Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
– Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.

***

Negražių žmonių niekas neįsimyli iš pirmo žvilgsnio.

***

– Mielasis, o aš tikrai tavo vienintelė?
– Tikrai taip, brangioji. Antros tokios aš neištverčiau.

***

Kartą aš vienos merginos paklausiau kaip jai sekasi. Kai ji baigė pasakoti mes turėjome du vaikus, katiną ir paskolą banke.

***

– Tuoj aš įkišiu savo skvarbų liežuvį tarp šių seksualių bulkų ir švelniai nulaižysiu…
– Bl#t, Petrai, ėsk greičiau savo hamburgerį, mes ir taip vėluojam.