Apie studentus, barą ir kiti

Kuklus vyrukas užeina į barą. Pamato mielą prie baro sėdinčią merginą, atsisėda netoliese. Po kokios valandos nedrąsiai prieina ir pabando užkalbinti:
- Ar jūs neprieštarautumėte, jei aš pasiūlyčiau susipažinti?
Mergina atsisuka į vaikiną ir iš visos gerklės suspiegia:
- Neee! Aš nemiegosiu su tavim!
Baro lankytojai, visi kaip vienas, atsisuka. Vyrukas, pasijutęs beviltiškai, nuspūdina šalin. Po kelių minučių mergina prie jo prieina ir nusišypsojusi taria:
- Atleiskite, kad priverčiau jus pasijusti nepatogiai... Matote, esu psichologijos studentė ir tyrinėju žmonių elgesį nestandartinėse situacijose...
Vyrukas išsprogina akis ir iš visų plaučių užrinka:
- Kaip suprasti, už du šimtus litų?!

Bare sėdi du bičiuliai.
Vienas jų lieja savo širdį:
- Įsivaizduoji, kaskart kai išgeriu, stengiuosi pareiti į namus kuo tyliau. Batus nusiaunu dar laiptinėje, ant pirštų galiukų nusėlinu į vonią, ten nusirengiu ir nekvėpuodamas slenku į miegamąjį. Bet manoji vis vien pabunda ir kaip pradeda rėkti...
Bičiulis draugiškai tapšnoja jam per petį:
- O tu pabandyk keisti taktiką! Žinai, kaip aš elgiuosi? Triukšmingai įgriūvu į namus, koja atsidarau miegamojo duris, virstu it maišas į lovą, žnybu žmonai į užpakalį ir staugiu tiesiai jai į ausį: "Nu ką, dabar tai pasipi*im!" Ir, įsivaizduok, ji dar nė karto nepabudo!