Apie tuliką, Afriką ir kiti

Ateina bičiukas į tūliką. Nusimauna kelnes, pritupia... Staiga girdi:
- Labas!
Bičiukas:
- Nu labas!
- Kaip sekasi?
- Gerai viskas.
- Ką darai?
- Šiku!
Paskui girdi:
- Tu man atleisk, aš tau perskambinsiu, nes kažkoks durnelis iš kitos kabinos į mano klausimus atsakinėja.

Anglija. Pradinė mokykla. Geografijos pamoka. Mokytoja klausinėja:
- Na, vaikučiai, ar galėtumėte pasakyti, kur yra Afrika?
Ranką pakelia Džonas:
- Manau, kad kažkur Londone...
Mokytoja nesupranta. Džonas paaiškina:
- Na, mano tėčio bendradarbis yra afrikietis. Tai jis į darbą dviračiu atvažiuoja.

Atėjo žmogus prie upės žuvies pagaudyti. Bet nekimba. O šalia diedui kimba. Žiūri, kad diedas ant slieko gaudo. Kitą dieną žmogus atsinešė sliekų. Vėl nekimba. Žiūri - diedas ant duonos gaudo.
- Klausyk, pasakyk, kaip tu nustatai, ant ko reikia gaudyti.
- Ateinu ryte, įbrendu iki juosmens į upę, atsistoju prieš srovę. Jei nuo sroves pimpalas pasisuka į kairę, tai reikia gaudyti ant duonos, o jei pasisuka į dešinę - tada ant slieko.
- O jei tiesiai stovi?
- Oi, sūneli, jei tiesiai stovėtų, tai aš čia nesėdėčiau.

Petriukas klausia savo tėvo:
- Tėvėli, kodėl mes taip vėlai atėjome į parduotuvę?
Tėvas:
- Tu tik pjauk grotas greičiau, durniau!