Apie vagį, raudonkepuraitę ir kiti

Naktį kažkas beldžiasi į kaimo sodybos duris.
- Ar jums malkų reikia? - klausia nepažįstamas žmogus.
- Nereikia, - atsako užsimiegojęs kaimietis.
Rytą išeina žmogelis į lauką ir mato - nebėra malkų.

Sugavo vilkas raudonkepuraitę, nusivedė į krūmus ir šaukia:
- Duok!
- Vilke, tu ką, išprotėjai?
- Aš tau sakau, duok!
- Bet vilke, tu toks didelis, o aš tokia maža...
- Greitai duok arba aš rimtai supyksiu!
Raudonkepuraitė pradėjo mautis sijonuką, trusikėlius, o vilkas sako:
- Ką tu čia galvoji? Aš tave šikt atsivedžiau? Pyragėlius duok!

Rūpestinga mama sako:
- Petriuk, nemušk draugui per galvą su kastuvu. Suprakaituosi ir sušalsi.

Šliaužia dvi gyvatės. Viena klausia kitos:
- Ar mes nuodingos?
- Ne, o kodėl klausi?
- Na, supranti, aš i lūpą įsikandau...

Eina Petriukas mokykloje, spjaudosi, keikiasi, muša kitus vaikus. Prieina prie jo direktorius ir sako:
- Petriuk! Rytoj ateini į mokyklą su mama, rašysi pasiaiškinimą dėl netikusio elgesio.
Petriukas sako:
- Mirė.
- Tai kas jai atsitiko?
- Traktorius suvažinėjo.
- Tada su tėčiu ateik...
- Irgi mirė.
- O kas jam buvo?
- Irgi traktorius suvažinėjo.
- Tai ką tu, Petriuk, toliau darysi?
- Po*ui, ir toliau su traktorium važinėsiu...