Apie vaikus, išdavikus ir pirmas naktis

Vaikų darželis. Vyksta Naujametinė šventė. Dalyvauja Kalėdų Senelis. Dalijamos dovanėlės.
- Štai ir viskas vaikučiai, dovanėlės baigėsi...
Tai buvo paskutiniai Kalėdų Senelio žodžiai.

***

Pareina mama iš darbo ir iškart prie jos pribėga dukra ir sako:
- Mama, mama, šiandien tėtis parsivedė nepažįstamą tetą į namus, numovė jai kelnes, paguldė ant lovos, praskėtė kojas ir...
- Palauk, palauk, dukrele, grįš tėtis ir tada papasakosi.
Na, grįžo tėvas namo, sėdi krėsle, o motina ir atveda dukrą pas tėvą, ir sako:
- Na, dukrele, ką norėjai man papasakot?
- Na tai va, grįžo šiandien tėtis ir parsivedė nepažįstama tetą į namus, numovė jai kelnes, paguldė ant lovos, praskėtė kojas ir įkišo jai į tarpkoji tą daiktą, kurį kaimynas Petras kišo tau į burną..

***

Motina turėjo tris dukras, kurios sugalvojo visos ištekėti tą pačią dieną. Na, atšoko vestuves, o vakare dukros su savo jaunikiais užsidarė savo kambariuose – patys suprantate, ko. Motina nutarė pasiklausyti prie durų, kaip gi joms ten einasi. Priėjo prie vyriausios dukters durų, o už jų – šauksmai, aimanos, dejonės. Priėjo prie viduriniosios dukters kambario, o ten kad juokiasi, kad žvengia. Galop priėjo prie trečiosios dukters kambario – visiška tyla.
Ryte, kai visi susirinko daryt pachmielo, motina pasikvietė visas dukras ir klausia vyriausiosios:
-Šiąnakt iš tavo kambario girdėjau riksmus. Gal kas nutiko?
-Ne, mama. Juk tu mane mažą mokei, kad jei skauda, reikia šaukti.
Motina supratingai linkteli ir klausia antrosios dukters:
-Tavo kambaryje aš girdėjau juoką. Gal kas nutiko?
-Ne. Juk kai buvau maža, tu man sakei, kad reikia juoktis, jei kutena.- atsako dukra. Tuomet motina klausia jauniausios dukters:
-O pas tave išvis buvo tylu. Gal kas negerai?
-Viskas gerai. Juk pati mane mokei, kad negalima kalbėti pilna burna.

***

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

***

Mokytoja skundžiasi išdykėlio tėvui:
– Jūsų sūnus nupiešė ant suolo musę, ir aš nusimušiau ranką ją bemušdama.
– Tai dar nieko, – atsako tėvas. – Jis štai neseniai vonioje nupiešė krokodilą, tai aš iššokau pro nupieštas duris.

***

Skambutis į gelbėjimo tarnybą:
- Sveiki, aš medžiotojas, važiavau už miesto partrenkiau asilą... Ką man dabar daryti?
- Asilas stipriai nukentėjo?
- Jis nekruta, ant kelio kraujo klanas...
- Jūs sakėte, kad Jūs medžiotojas?
- Taip...
- Ar ginklas su Jumis?
- Taip, pasiėmęs...
- Nušaukite tada jį, kad nesikankintų!
Po kelių minučių vėl skambutis.
- Alio, tai vėl aš...
- Jūs nušovėte tą asilą?
- Ne - jis klūpi ant kelių, verkia ir siūlo man 300 eurų...

***

Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą.
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui i kalėjimą:
- Kai atsiuntei laišką kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.