Apie vaikus, kaimą ir durnių

Berniukas, kurį augino griežti tėvai, iki 5 metų galvojo, kad jo vardas “Negalima”.

***

Yra dvi priežastys, kodėl aš nepasitikiu žmonėmis:
1) Aš jų nepažįstu
2) Aš juos pažįstu

***

– Kaip jūsų kaime su pramogomis?
– Neblogai. Prieš dvejus metus buvo mėnulio užtemimas, vasarą sudegė parduotuvė, o stotelėje kasdien stabteli traukinys.

***

Kai už buratino nugaros užsitrenkė kameros durys, teisėjas palaimingai atsiduso:
– Na va, pagaliau pasodinau medį…

***

Linkolnas mokėsi židinio šviesoje. Mocartas kūrė pasišviesdamas žvake. Galilėjaus atradimai padaryti žibalinės lempos šviesoje.

Klausimas: tai ką gi jie darydavo dieną?

***

Susitiko seniai nesimatę draugužiai. Vienas klausia:
– Kaip gyveni, iš ko gyveni?
– Iš rašymo.
– O, tapai žurnalistu ar rašytoju?
– Ne, rašau tėvui laiškus, kad man atsiųstų pinigų.

***

Skrenda lėktuvas ir staiga pilotas pradeda isteriškai juoktis. Stiuardesė jo klausia:
– Kas atsitiko?
– Įsivaizduoju, kokia panika kils durnyne kai sužinos, kad aš pabėgau.

***

Pas gydytoją ateina žmogelis ir skundžiasi:
– Daktare, turiu alergiją odai – kai ryte pabundu su batais, labai galvą skauda.