Apie žvejus, žmonas ir kalėjimą

Jaunavedžiai sugalvojo praleisti medaus mėnesį kaime. Pas senutę išsinuomavo kambarį ir pradingo. Po trijų dienų sunerimusi senutė šaukia:
- Ei, kur prapuolėt. Ar gyvi? Gal valgyti norite?
- Gyvi, močiute. Mes valgome meilės vaisius.
- Gerai. Tik lupenų nuo tų vaisių nemeskit per langą. Mano žąsys springsta.

***

- Panele, šokate?
- Ne.
- Puiku, negaiškim laiko.

***

- Mieloji, kodėl tu man iš karto nepasakei, kad esi tokia kalė?
- Siurprizas!

***

Sėdi kalėjimo kameroje dviese. Vienas iš jų - sifilitikas paskutinėj stadijoj, toks pūvantis. Jis paima sau už ausies, nuplešia ją ir sviedžia lauk pro kameros grotas. Po to nuplešia kitą ausį ir vėl sviedžia pro grotas. Po to nusitraukia sau nosį ir irgi išmeta lauk. Antrasis jam sako:
- Tai ką, bėgi po truputį?

***

Sėdi du žvejai, žuvį gaudo. Staiga vienam kažkas užkibo. Ištraukia, o ten undinė! Žvejys atidžiai apžiūrėjo, tada paėmė ir paleido. Pirmas žvejys pašoka ir klausia:
- Kodėl?
- O kaip? - atsako antras žvejys.

***

- Dukryte, kodėl tu nevalgai? Juk sakei, kad esi alkana kaip vilkas.
- Mamyte, kur tu matei, kad vilkas ėstų manų košę?

***

Susitinka du draugai. Vienas kitam sako:
- Žinai, mūsų mieste yra restoranas. Ir viskas ten nemokamai: valgiai, gėrimai, šokiai iki nukritimo.
- Ir visa tai nemokamai?
- Ir kambarį nakčiai duoda nemokamai, o ryte nemokamai iškviečia taksi ir dar duoda krūvą pinigų!
- O iš kur tu žinai?
- Žmona pasakojo.