Autobusų stotelė, parduotuvė ir klaustrofobija

2012-06-27

Stovi autobusų stotelėje du čiukčiai. Pirmas klausia šalia laukiančios moters:

- Šiuo autobusu nuvažiuosiu į stotį?

- Ne.

Antras čiukčia:

- O aš?

Kartą moteriškė, prieš užsidarant parduotuvei, skubėjo duonos nusipirkti. Žiūri ant suoliuko simpatiškas vyriškis miega, ji įkišo ranką į jo kelnes- viskas vietoj,tada galvoja; vesiuosi namo uždarys parduotuvę, liksiu be duonos, bet aš greit apsiperku ir atgal.

Išeina moteriškė iš parduotuvės- viriškio nebėra, kad nusikeiks:

- Nu bl durnė, atrodo kad du metus duonos nevalgiusi...

Medicinos egzaminas. Nekaip sekasi. Dėstytojas užduoda paskutinį klausimą:

- Jei atsakysi – išlaikei. Ar karvėms abortus daro?

Studentas galvojo, galvojo:

- Galima aš išeisiu pagalvoti ir po to atsakysiu?

- Nu, eik.

Išėjo. Klausinėja visų - niekas nežino. Jau neviltis. Žiūri - narkomanas kažkoks eina.

- Klausyk, gal tu žinai, ar karvėms abortus daro?

Pažiūrėjo narkomanas į studentą:

- Nu tu, bičas, žiūriu rimtai prisidirbai.

Klaustrofobija - tai uždarų patalpų baimė. Pavyzdžiui, einu į parduotuvę alaus ir bijau, kad bus uždaryta.

Vyrukas, tarnaujantis armijoje, gauna laišką iš mylimos merginos: „noriu išsiskirti... grąžink man mano nuotrauką...“. Kareivėlis susinervina, pereina per visus savo tarnybos draugus, surenka visų merginų nuotraukas, ir išsiunčia savo buvusiai draugei, rašydamas: „Atleisk, neatsimenu, kuri iš šių nuotraukų tavo. Saviškę pasilik, o likusias prašau grąžinti“.

- Dukrele, man aplinkiniai sakė, kad tu labai keikies.

- Pisa prota.

Petriuko tėvai užsimanė dieną pasimylėti ir sako sūnui:

- Tu eik į balkoną ir mums pasakok ką matai.

Petriukas:

- Kaimynas Jonas grįžta namo... Petraičiai dulkinasi.

Motina pasimetusi:

- Kaip tai?

- Jų dukra Marytė irgi balkone...

- Kodėl neklausi, kaip gyvenu?

- Na kaip gyveni?

- Oi, geriau neklausk.