„Dukra po skyrybų nori grįžti pas mus, bet manome, kad ji turėtų gyventi atskirai“
Mano vyras ir aš jau daugelį metų mėgaujamės ramybe savo namuose, kurie tapo mūsų šventove. Kai mūsų vaikai išsikraustė, mes įrengėme viską pagal savo poreikius ir pradėjome gyventi mums tinkamu ritmu. Dabar, sulaukę 70 metų, pagaliau galime skirti laiką tik sau – kasdien mėgaujamės ilgesniais pusryčiais, ilgesniais pasivaikščiojimais, ir kitais malonumais, kurie mus džiugina.
Mūsų amžiuje nepriklausomybė yra brangus dalykas, ir tikime, kad Melanie turi galimybę būti stipri ir išmokti gyventi savarankiškai. Jaučiame, kad grįžimas į šeimos namus galėtų tapti žingsniu atgal. Mums sunku suvokti, kaip vėl atsisakysime savo autonomijos – tai gali būti iššūkis, tiek mums, tiek jai. Melanie grįžimas tikriausiai reikštų ir emocinius pakilimus, ir nuosmukius, o mes nesame tikri, ar mūsų jėgų užteks būti jos nuolatine parama.