„Dukra po skyrybų nori grįžti pas mus, bet manome, kad ji turėtų gyventi atskirai“
Mano vyras ir aš jau daugelį metų mėgaujamės ramybe savo namuose, kurie tapo mūsų šventove. Kai mūsų vaikai išsikraustė, mes įrengėme viską pagal savo poreikius ir pradėjome gyventi mums tinkamu ritmu. Dabar, sulaukę 70 metų, pagaliau galime skirti laiką tik sau – kasdien mėgaujamės ilgesniais pusryčiais, ilgesniais pasivaikščiojimais, ir kitais malonumais, kurie mus džiugina.
Melanie, po beveik dvidešimties metų santuokos, staiga liko viena. Mūsų anūkai jau suaugę ir turi savo gyvenimą, o Melanie ieško emocinės atramos, kurios trūksta šiuo sunkiu gyvenimo momentu. Kaip tėvai mes natūraliai norime jai padėti, tačiau tuo pačiu suprantame, kad grįžimas į mūsų namus jai gali būti ne geriausias pasirinkimas. Esame įsitikinę, kad šis žingsnis į priekį reikštų galimą jos nepriklausomybės praradimą.