Šeimyniniai anekdotai, seimas ir AIDS

2012-04-11

- Jūsų vardas?

- P-p-p-p-p-p-p-p-pranas.

- Jūs mikčiojate?

- Ne, mano tėvas mikčiojo. O tą dieną, kai ėjo mano gimimo liudijimo paimti, registratūroje debilas dirbo...

Antroji mano uošvienė daug geresnė už pirmąją - viską supranta iš pirmo smūgio.

Žmona – vyrui:

- Norėčiau su tavim susitarti dėl vieno dalyko. Kai aš išeinu iš vonios kambario ir ant mano galvos rankšluostis, žinok, kad aš tavęs nenoriu. Jei ant mano galvos nėra rankšluosčio, suprask, kad aš noriu tavęs.

Vyras:

- OK. Bet norėčiau ir aš tau kai ką paaiškinti. Jei aš išeinu iš vonios kambario su apatiniais, žinok, kad aš tavęs nenoriu. Jei be apatinių, žinok, kad man dzin, kas tau ant galvos.

Šiek tiek erzina, kai moteris, žiovaudama, ryte klausia:

– O vakar, dar ilgai mane dulkinai?

Aš tau ne IKI, kad sugrįžčiau, ne NORFA kad būčiau praktiškas ir ne MAXIMA, kad apie viską pagalvočiau.

Žudikas-maniakas apipurškė pinigus nuodais ir paaukojo juos vaikų namams....

Mirė 20 seimo narių, 2 merai ir 1 ministras. Vaikai nenukentėjo...

Pareina girtas vyras namo, tyliai atidaro duris. Kol žmona kažką daro virtuvėje, jis įgriūna į miegamąjį, čiumpa pačią didžiausią knygą, nusirengia, atsigula į lovą ir ima skaityti. Po minutėlės į miegamąjį užeina žmona:

- Vėl prisilakei?

- Iš kur ištraukei?

- Asile, padėk lagaminą į vietą ir miegok!

Miršta žmogus nuo baisaus gripo ir sako daktarui:

- Gydytojau, parašykite mano diagnozėje, kad numiriau nuo AIDS...

- Kodėl?

- Na, visų pirma, kažkaip gėda nuo gripo numirti. Antra, tegu po mano mirties prie mano žmonos niekas nei pirštu neprisiliečia. Ir, galų gale, tas bjaurybė, kuris mano žmoną penktus metus dulkina, tai tegu pasikaria!