Kunigai, pinigai ir pragaras

2011-08-02

Kunigas pamato vienuolę nusiiminėjančią liemenėlę. Jis sako: "Viešpatie, uždenk mano akis."

Kuomet kunigas atsimerkia, pamato vienuolę visiškai nuogą. Jis sako: "Viešpatie, dabar tu užsidenk akis."

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiūri – lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje... Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:

– Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?

Lapė atsiduso ir sako:

– Ežy, ežy... koks tu geras, kai blaivas.

Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ir sako:

- Visiems kas papuola į pragarą duodu paskutinį šansą patekti į dangų.

Ir išsitraukia velnias didelį botagą kurio dar niekas žemėje nėra matęs.

- Kas atlaikys tris smūgius nesurikęs, tą paleisiu į rojų. Galite prisidengti kuo tik norite. Pirmas amerikonas. Velnias ir klausia:

- Kuom prisidengsi?

Na amerikietis pasiėmė didžiulį granito gabalą ir laukia smūgių. Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Akmuo į šipulius. Antras smūgis - amerikonas klykia nesavu balsu.

- Sekantis.

Ateina indas. Velnias ir to klausia kuo prisidengs. Indas atsako:

- Niekuo! Aš visą gyvenimą joga užsiiminėjau ir medituojant kūnas nejaučia skausmo.

Velnias užsimojo... Pirmas smūgis - tylu ramu. Antras smūgis - tylu ramu.

Trečias smūgis - tylu ramu.

Velnias sako:

- Na ką gi, gali varyt į rojų.

O indas atsako:

- Ne, noriu pasilikti ir pasižiūrėti. Visuose anekdotose rusai laimi. Noriu pažiūreti kaip jam šįkart pasiseks.

- Na gerai, pasilik jei taip nori. Na ir kuo prisidengsi? - klausia velnias ruso.

- Kuo kuo, žinoma indu...

Eina per dykumą Čiapajevas ir Petka. Nei gerti, nei valgyti. Nusprendė išsiskirti, vienas ieškos gert, kitas valgyti. Susitinka po kelių valandų. Čiapajevas atsineša trilitrinį samagono, o Petka nieko.

- Vasilijau, palauk dar truputi, negerk vienas. Tuoj grišiu, užkandos atnešiu.

- Nu tik greitai.

Petka bėgom dingo. Laukia Čiapajevas, laukia, seilė tysta, prakaitas bėga. Ai, velniop tą Petką. Ir beveik vienu mauku išgėrė visą samagoną ir nulūžo.

Grižta Petka su stručio kulšimi, mato vaizdelis nekoks. Susinervavo, nuvalgė mėsą, o kaulą Čiapajevui į subinę ikišo ir užmigo. Paryčiais pažadina Čiapajevo dejavimas.

- Tai kas nutiko, Vasilijau Ivanovičiau?

- Oi Petka, daugiau tiek nebegersiu. Tiek prisigėriau, kad rurkaulis išlindo, kiek vargo turėjau, kol jį atgal sukišau...

Kanibalai:

- Suk iešmą lėčiau, juk turi apskrusti...

- Negaliu - čia lenkas kepa, jei suku lėčiau - malkas vagia...

‎- Kad taptum “nauju rusu” reikia daug mokytis?

- Taip. Mažiausiai du metus kiekvienoje klasėje.

Trys pelės bare giriasi kuri kietesnė:

- Aš valgau žiurkių nuodus,- sako pirmoji.

- Čia tai dar nieko. Aš valgau sūrį nuo pelėkautų,- sako antroji. O trečioji pelė atsistoja ir ruošiasi eiti. Kitos dvi klausia:

- Kur eini?

- Ai, namo katino dulkinti.

Vėlai vakare, mažoje tuščioje geležinkelio stotyje iš traukinio išlipa du vyrai. Vienas iš jų išsitraukia peilį ir klausia kito:

- Pinigų turi?

Antrasis išsitraukia kirvį iš po skverno:

- O kam tau?

Pirmasis, slėpdamas peilį:

- Išsikeisti norėjau...

Vaikas:

- Mama, ar angelai skraido?

- Skraido, skraido.

- Vakar tėtis mano auklę pavadino angelu.

- Ryt išskris…

Tryse pasakoja savo baisiausias pagirias. Amerikietis:

- Pabundu savo jachtoje su meiluže… Taip jos noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.

Prancūzas:

- Prabundu savo viloje su dviem moterim… Žmona ir meiluže. Abiejų noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.

Rusas:

- Vyrai, nepatyrėt jūs tikro “pachmielo”, nepatyrėt… Isivaizduokit, atsibundu griovyje, klynas atsegtas, pimpalas išlindęs, stovi kaip kuolas, ant jo tupi varna, kiaušus snapu kapoja, o mano burna taip išdžiūvus, kad net štiš negaliu pasakyt…