Mūsų kelionė į nudistų paplūdimį

Ką gi, laikas atostogoms - tarėme sau ir išėjome laimės ieškoti. Kad jau nepamiršome fotiko, tai dalinamės įspūdžiais su visais. Mūsų neprailgusi kelionė per kopas: 

Jūsų norai mums įsakymas. Bučiavomės. Prancūziškai.

Ir nesikeikėme. Bent jau Virdžinijos paplūdimyje. 

Nudisčių pliažas toje pusėje - teigė nebūtinas ženklas. Turime asmeninį kompasą.

Pakeliui pasitaikęs Kankuno paplūdimys Meksikoje bandė mus suvilioti. Jie gal nesveiki? Fail.

O į šį paplūdimį, suprask, renkasi mėgėjai paplaukioti siusiukuose ir kakučiuose. Ačiū, ne.

Maroko paplūdimyje sužinojome, kad čia negalima rūkyti važiuojant ant motociklo su šalia pririštu arkliu, kupranugariu ir šuniuku, kurie tuo metu žaidžia futbolą klausydami muzikos garsų sklindančių iš šalia esančių degančių palapinių. Sakė „visa kita - prašom“. Kadangi viso kito nenorėjome, pasijutome įžeisti ir keliavome toliau.

Tiesiai šviesiai paaiškino, kad čia ne nudistų pliažas. Nuobodu, todėl ėjom toliau.

Gėrėm kada tik norėjom, tačiau ne per Kalėdas, nes jos - šventa šventė šventiesiems.

Užmatėm paplūdimio rekonstrukcijos darbus. Nejuokinga, nykstančias Neringos kopas prisiminėm.

Pagaliau! Galutinė stotelė ir nuoširdūs nudistų paplūdimio savininkai - jokių storų bobų. Niekaip netikėjom, kad tokie ženklai suveikia, (nes storomis jaučiasi tik anoreksikės!) kol patys neišbandėm. Neįleido.