Pavojingų madų istorija

2011-08-19

Neįprasta geišų išvaizda Japonijoje buvo laikoma grožio ir seksualumo pavyzdžiu. Ypatingai vertinami buvo pajuodavę dantys, išbalinto, į kaukę panašaus veido fone.

"Lotoso kojytės" - elito skiriamasis ženklas. Tradicija ypatingai bintuoti kojas kad jos būtų deformuotos, bet mažos, egzistavo Kinijoje dešimtis amžių. Dėl tokios deformacijos, moteris jautė didelį skausmą ir negalėjo normaliai vaikščioti. Ši tradicija oficialiai uždrausta buvo 1912 metais.

Viduramžių Europoje taip pat gyvavo išbalintos odos kultas. Kad išgautų tokį efektą, aukštuomenės damos naudodavo specialią kosmetiką su švinu. Po tokių procedūrų išgyvendavo ne visos.

Nenatūraliai vešlūs perukai, kuriuose veisėsi visi, nuo utėlių iki pelių, tapo madingais pliksiančio Prancūzijos karaliaus Lui XIII laikais. Mada tapo nebeaktuali tik po Prancūzijos revoliucijos.

Rubenso gražuolės. Renesanso laikotarpiu tinginystė ir linksmas gyvenimo būdas tapo neatsiejama aukštuomenės gyvenimo dalis. Tai negalėjo neatsiliepti moterų išvaizdai: dėl nejudrumo, persivalgymo ir miego trūkumo, jos tapo nutukusios, bet tuo pačiu labai išbalusios.