Užėjau į parduotuvę kelioms minutėms. Kai išėjau į lauką pamačiau, kad policininkas rašo baudos kvitą už ne vietoje pastatytą automobilį. Aš priėjau ir gražiai paprašiau, kad už pirmą nusižengimą taip smarkiai nebaustų. Policininkas nesileido į kalbas ir rašė toliau. Tada aš pasakiau, kad jis neturi širdies ir žmogiškumo. Jis išrašė dar didesnę baudą. Na, aš pradėjau jam šaukti, kad jis yra tikras paršas ir fašistas. Jis ėmė išrašinėti dar vieną kvitą už pareigūno įžeidimą ir ėmė kabinėtis, kad įskilęs stiklas, nudilusios padangos ir dar kažkas. O aš išdėjau jį į šuns dienas kaip tiktai mokėjau. Baudos kvitų buvo prirašyta visa šūsnis. Kai jis bandė man juos įbrukti, pasakiau kad neimsiu ir tegul jis juos susisuka į triūbelę ir susikiša sau į užpakalį. Policininkas užkišo visus kvitus už valytuvo ir dar ėmė išrašinėti šaukimą į teismą. Tegul rašo, ką nori. Mano mašina stovi už kampo aikštelėje. Aš čia šiaip pasišaipyti iš policijos atėjau.
Kas porą mėnesių dėl vietų trūkumo iš psichiatrinės paleidžiama po porą durnių.
Pripylė tris bačkas vandens iš čiaupo, davė kiekvienam po meškerę ir liepė žvejot.
Pirmas durnius kad pradės traukt "žuvį". Prieina prižiūrėtojai, kažką pasižymi.
Po poros minučių "užkibo" ir atram durniui, tas irgi kad traukia, net bačka apvertė. Prie jo irgi prieina prižiūrėtojai, papurto galvą ir nueina.
Prieina prie trečio durniaus, o tas sau ramiai meškerę vandenyje mirko.
- Tai nekimba,- sako prižiūrėtojas.
- Na kas gi čia kibs.
Prižiūrėtojas nusišypso, pasakęs, jog ryt išleis durnių namo, nueina.
Pirmasis durnius trečiajam sako:
- Bet gi tu žiūrėk, kaip tau kimba.
- Pats žinau, nenoriu geros vietos išduot.
Petriukas ateina pas tėtį ir sako:
- Tėti tėti, nugi spėk kiek man metų?
- 8 gal.
- Ot ir neatspėjai! 11!
Tada Petriukas bėga pas močiutę.
- Močiut močiut, nugi spėk kiek man metų?
Močiutė pasikviečia Petriuką arčiau savęs, sukiša ranką jam į klyną, murma sau panosėj kažką, grabalioja, žaidžia su sėklidėmis ir t.t.
Visa tai tęsiasi apie valandą.
Močiutė:
- Na, Petriuk, tau yra 11 metų.
Petriukas:
- OHO! Ir kaip gi tu atspėjai??
Močiutė:
- Girdėjau kaip tėvui sakei.
Kuo arčiau gyvena močiutė, tuo storesni būna anūkai.
Vyras, pykdamasis su žmona:
- O tavo papai - maži!!!
Žmona:
- O tavo... o tavo...
Ir pradeda karštligiškai galvoti kaip atsikirsti: Organas - didelis, atlyginimas - taip pat, erudicijos galima pavydėti, draugai - protingiausi žmonės, veidas ir figūra - nepriekaištingi... Neradusi jokio kabliuko atsikirtimui, nusiminusi, sako:
- O tavo žmonos papai - maži!!!
- Seniai jie kartu?
- Kas tokie?
- Tavo antakiai.
Stovi žmogelis išėjęs į daugiabučio kiemą, rūko. Staiga kažkas į šalia esantį krūmą tik bumt! Net žemė sudrebėjo. Žmogus pribėga, žiūri -- o ten jo kaimynas iš penkto aukšto:
- Ar tau viskas gerai??
- Jo... atrodo, sėkmingai nusileidau... - atsako tas, keldamasis nuo žemės. - Matai, grįžtu iš komandiruotės, o mano žmona net PENKIS meilužius namo parsivedusi! Klausyk, šita... aš dabar juos visus pro balkoną išmėtysiu, o tu čia juos garsiai skaičiuok, kad man pačiam nereikėtų, gerai? - ir nusvirduliavo atgal į laiptinę.
Po kurio laiko į krūmą vėl kažkas bumpteli iš penkto aukšto balkono.
- Vienas! - garsiai suskaičiuoja kaimynas.
- Pala ble, neskubėk... čia vėl aš.