Rekordinis pokštas

1809 metais garsus anglų rašytojas Theodore’as Hookas susilažino su vienu savo artimiausių draugų, žinomu architektu Samueliu Beazley, kad išsirinks vieną iš Londone esančių pastatų ir per savaitę jį taip išgarsins, kad visas miestas tik apie jį ir tekalbės. Lažybų objektu Th. Hookas pasirinko ponios našlės Tottenham namą, pažymėtą Bernerso gatvės 54 numeriu. Beje, šioje gatvėje anuomet gyveno grafas Stanhope’as, Karlailo ir Česterio vyskupas, bei keli kiti turtingi ir garbūs ponai.

Veiksmas prasidėjo lapkričio 27 dieną apie 5 valandą ryte (tuo metu Hookas ir Beazley jau buvo įsitaisę prieš našlės Tottenham būstą tai progai išsinuomotame name). Dideliam ponios Tottenham nustebimui lygiai penktą į duris pasibeldė kaminkrėtys. Ponia paaiškino, kad jo paslaugų neužsakė, taigi kaminkrėtys išėjo. Vėliau vienas po kito atvyko dar 12 kaminkrėčių. Ponia Tottenham ir juos išprašė lauk, nes jų nebuvo kvietusi. Netrukus užsuko anglių pardavėjai, kurie teigė, kad turi poniai Tottenham anglių krovinį, vėliau atvažiavo baldų komplektas, o netrukus ir karstas.

Po kurio laiko į duris pabeldė keli tortų kepėjai, kurie pristatė pagal užsakymą pagamintus milžiniškus vestuvių tortus, po jų ėjo 50 konditerių, kurie atgabeno maždaug 2 500 pyragėlių su avietėmis. Galiausiai pasirodė keli gydytojai, advokatai, sodininkai, žvejai, odontologai, daržovių pardavėjai, dvasininkai, baldžiai, kilimų gamintojai, perukų meistrai, įvairiausių smulkmenų prekeiviai, akinių gamintojai, vyndariai, batsiuviai ir dar daug kitų profesijų atstovų. Visi jie atvyko teigdami, kad šiuo adresu buvo užsakytos jų paslaugos arba tiesiog norėjo pristatyti gigantiškus savo gaminių kiekius.

Kažkuriuo dienos metu prie durų buvo pristatyta keliolika pianinų. Po to pasirodė šeši vyrai, tempiantys kambarinius vargonus, o vakarop ėmė rinktis ir aukštuomenė – Anglijos banko valdytojas, Jorko hercogas, Kenterberio archivyskupas, Londono meras, Lordas vyriausiasis teisėjas, keli ministrų kabineto nariai, „East India“ kompanijos valdybos pirmininkas.

Kadangi veiksmas vyko be perstojo visą dieną, pasiuntiniai bei paslaugų teikėjai užtvindė gatvę, o apie vidurdienį žmonių susirinko tiek, kad keliuose aplinkiniuose kvartaluose susidarė spūstys. O tuo metu iš kitos gatvės pusės šį chaosą tyliai stebėjo Beazley ir Hookas – beje, pastarasis apie savo pokštą, kuris tikrai tapo viso Londono apkalbų objektu, prisipažino tik gerokai vėliau. Šią maišatį jis suorganizavo išsiuntęs daugiau kaip 4 000 laiškų-užsakymų įvairioms Londono įmonėms. Jo pasirinkimo objektai buvo ir visiškai elementarūs, ir ganėtinai keisti, taip pat prisidengdamas įvairiausiais pretekstais jis parašė keliems garbiems Londono pareigūnams, kviesdamas juos tądien atvykti pas ponią Tottenham. Neaišku, kuo pokštininkui pavyko privilioti gerbiamus svečius, bet yra išlikęs jo laiško Londono merui fragmentas. Kai meras suprato, kad visi susirinkusieji yra kažkieno įmantrios išdaigos aukos, jis patraukė tiesiai į policijos nuovadą, kur paaiškino, kad yra gavęs neva ponios Tottenham pasirašytą laišką. Laiške buvo teigiama, kad ponia Tottenham yra prie mirties slenksčio ir prašo, kad meras atvyktų ir priimtų iš jos raštiškus liudijimus.

Miesto meras nusiuntė policininkus, kad šie pabandytų įvesti tvarką ir nuramintų įsisiautėjusią minią, kuri jau buvo bepradedanti kelti riaušes. Gatvėse stoviniavo susidomėję prašalaičiai, stumdėsi pikti londoniečiai, šimtai įsiutusių pasiuntinių keikė ponią Tottenham už tai, kad ji atsisakė mokėti už milžiniškus „jos“ užsakymus (beje, kai kurios prekės buvo minios sugadintos, o keli vežimai apversti). Spūstyje kilo neramumų, o keli įsiaudrinę piliečiai įsikibo vienas kitam į atlapus.

Kai galų gale vėlai vakare minia išsiskirstė, Beazley ir Hookas išlindo iš savo slėptuvės ir patraukė namo. Hookas laimėjo lažybas ir iš Beazley gavo vieną ginėją (1,05 svaro sterlingų).

• Išlikęs ir Hooko laiško Anglijos banko valdytojui fragmentas, kuriame „ponia Tottenham“ teigia norinti atiduoti didelę pinigų sumą Anglijos bankui ir kviečia jo valdytoją užsukti aptarti šio pavedimo detalių.

• Vėliau ponios Tottenham namas Bernerso gatvėje 54 buvo nugriautas, o vietoj jo iškilo penkių žvaigždučių viešbutis „Sanderson Hotel“.

• Nėra aišku, kodėl savo išdaigos objektu ponas Hookas pasirinko Tottenham būstą, joks judviejų ryšys nebuvo nustatytas, o pats pokštininkas savo pasirinkimo nepaaiškino. Tikėtina, kad tai buvo vienas iš nedaugelio namų, kuriuos galėjai netrukdomai stebėti iš kitos gatvės pusės (o ten esantis būstas buvo išnuomojamas), be to, manoma, kad svarbų vaidmenį suvaidino ir prestižinis rajonas, kuriame gyveno ponia Tottenham.

• Samuelis Beazley buvo ne tik žymus architektas, jis taip pat kūrė romanus ir pjeses, kurių buvo parašęs daugiau nei šimtą. Jo, kaip architekto, specializacija buvo teatrui skirti pastatai.

• Viename savo apsakymų Beazley pasakoja, kaip Ispanijoje karo metu jis suvaidino, kad yra nukautas, o aplinkiniai jau ketino jį laidoti, kai staiga Beazley ėmė ir atgijo.

• Theodore’as Hookas yra žymus anglų rašytojas. Nors jis nebuvo teisiamas už šią „Bernerso gatvės“ išdaigą, vėliau sulaukė nemažai teisinių problemų. Vėliau, neturėdamas nei patirties, nei reikiamos kvalifikacijos, jis buvo paskirtas Mauricijaus salos Vyriausiuoju finansininku ir iždininku. Šiame poste Th. Hookas išsilaikė net penkerius metus, kol kilo įtarimų dėl neskaidrios apskaitos, vėliau jis buvo sulaikytas ir nuteistas už 12 tūkstančių svarų išvaistymą.