7 klausimai į kuriuos mokslas jau atsakė

#7. Pirmiau atsirado višta ar kiaušinis?
Klausimas, sukeliantis aršias diskusijas jau yra atsakytas.
Sheffieldo ir Warwicko universitetų mokslininkai teigia, kad paslaptis slypi kiaušinio lukšte, o tiksliau, vištų proteine, kuris būtinas kiaušinio lukštui suformuoti. Proteinas ovocledidin-17 reguliuoja kiaušinio kristalizavimosi procesą. Taigi pirmiau turėjo atsirasti višta.

#6. Kodėl plaukai žyla?
Organizmas natūraliai pasigamina reikiamą kiekį vandenilio peroksido. Tačiau vandenilio peroksido didėjimas slopina natūralų dažą melaniną. Todėl plaukai bąla.
Beje, sustabdyti šiam procesui amerikiečiai išleidžia apie 42.5$ per metus. Daugiau negu dietų produktams...

#5. Iš ko padarytas mėnulis?
Mėnulis turi tvirtą, apsuptą geležies išorinį branduolį - kaip ir Žemė. Mokslininkai atrado, kad jis yra pagamintas iš geležies, nikelio ir lengvųjų elementų, tokių kaip siera. Žinoma, tai nepaaiškina dėl ko jis kaip sūris, bet tai jau pradžia.

#4. „Besiraukšlėjantys pirštai“.
Paprasta matematika. Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos ir hipodermos. Jeigu maudymosi trukmė ilgesnė nei 30 minučių, epidermis sugeria didelį vandens kiekį. Bet derma, kuri yra giliau, tiek daug vandens nesugeria, todėl epidermis išbrinksta. Jeigu tūrio padidėjimas būtų vienodas, t. y. paplitęs visur, pirštai taptų storesni. Bet oda yra nevientisa, ji ištempta pirštų ilgio kryptimi – būtent tokia kryptimi išbrinksta ir epidermis. Oda gali išsiplėsti tuo pačiu išlaikydama savo struktūrą. Tai paaiškina pirštų „susiraukšlėjimo“ vandenyje mįslę.

#3. Kaip kasymasis mažina niežulį?
Šis dažnai dėl „nepaaiškinamų“ priežasčių atsirandantis įprotis turi psichologinę prigimtį.
Jeigu niežti odą, gali būti, kad toje vietoje prasidėjo nestiprus uždegimas, kurį sukėlė bakterija, virusas arba nedidelis sužeidimas. Paprastai pirmą kartą pasikasome nesąmoningai. Pasikasius oda paskatinama gaminti tam tikras uždegimą slopinančias medžiagas. Vis dėlto kasantis galima susižeisti, o per pažeistą vietą į organizmą gali įsiskverbti daugiau ligų sukėlėjų, todėl geriau pakentėti nors ir kaip sunku.

#2. Kaip geria katės?
Palygink šuns „lapnojimą“ ir katės lakimą – skirtumas yra ar ne?
Kaip geria katės niekas per daug nesiaiškino, nes manė, kad katės geria kaip ir šunys – liežuviu įstumdamos vandenį į gerklę.



Iš tikrųjų gerdama katė atlieka fizikinį darbą liežuviu. Sunku apskaičiuoti, kada katė „paima“ pakankamai vandens. Katė gerdama kaskart turi skaičiuoti, nes kitaip atsigers arba perdaug, arba vos lašą...

#1. Kaip susiformavo ledynai?
Per ledynmečius susiformuodavo dideli ledynų plotai, padengę visą Žemės paviršių (išskyrus Australiją, beje). Ledynai formuojasi palaipsniui. Pirmiausiai pasninga, vėliau sugulęs sniegas dėl savo svorio virsta granuliuotu sniegu, kuris ilgiau paveiktas naujais sniego sluoksniais virsta ledyno ledu.
Kaip formuojasi ledynai susimąsto tikrai ne visi. Tačiau visi puikiai žino, kad tirpdami jie pridaro velniškai daug žalos Žemės planetai.